Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (5)
Naujasis Europos modelis

Naujasis Europos modelis

Tampa vis labiau aišku, kad pavykus įveikti krizę vien verslo atsigavimo Europai nepakaks. Mums reikalinga konkretesnė ir mažiau retoriška Europa, kuri labiau atitiktų dabartinę pasaulinę ekonominę situaciją. Turime telkti dėmesį ne tik į konkrečią Europos Sąjungos (ES) politiką, bet taip pat ir į tai, kaip pakeisti šią politiką – pakeisti taip, kad ekonomikos augimas atsidurtų užsibrėžtų tikslų priešakyje.

Europai nereikia blaškytis tarp griežtumo ir augimo – jai reikia tapti pragmatiška. Puikiu pavyzdžiu tapo pastarasis Europos Tarybos (ET) susitikimas, kurio metu buvo pažymėtos dvi labiausiai Europą slegiančios problemos: netinkamai funkcionuojanti darbo rinka, kurią atspindi rekordiškai aukšti jaunimo nedarbo rodikliai, bei prastas skolinimosi rinkų, kuriose finansavimo sąlygos yra sudėtingos, o paskolų palūkanos tos pačios rinkos ribose reikšmingai skiriasi, veikimas.

ET birželio mėnesio susitikimo rezultatai teikia vilčių, todėl turėtume toliau eiti tuo pačiu keliu artimiausiais mėnesiais tam, kad būtų pasiektas progresas dviem vienodai svarbiais klausimais: inovacijų ir ekonomikos, paremtos skaitmeninėmis technologijomis, skatinimas bei Europos gamybinio konkurencingumo užtikrinimas.

Turime įvertinti, ko gali būti siekiama nacionaliniu lygiu, o kas – jau ES institucijų darbas. Fiskalinė konsolidacija ir nacionalinės reformos išlieka esminėmis šiame procese ir turi būti tęsiamos. Tačiau mes galime siekti šių tikslų sėkmingiau vadovaudamiesi ES gairėmis, kurios labiau remia nei kliudo nacionaliniams veiksmams, skirtiems augimui ir įdarbinimui. Pastarasis EK sprendimas suteikti valstybėms narėms lankstumo produktyvių viešųjų investicijų klausimu, susijusiu su ES struktūriniais fondais, yra sveikintinas žingsnis šia kryptimi.

Antrasis klausimas - poreikis žengti tolimesnius žingsnius link glaudesnės integracijos euro zonoje. Bankų apjungimas – tai reikšminga pradžia, kuri turėtų užkirsti kelią finansinių rinkų susiskaidymui atskirose šalyse bei sumažintų privataus sektoriaus skolinimosi kaštus. Skolinimosi norma vis dar per aukšta smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms bei per daug priklausoma nuo to, kurioje ES vietoje verslas yra įsikūręs.

Pasiekėme svarbių rezultatų kelyje į bankų apjungimą, ypač jų priežiūros srityje. Dabar atėjo laikas dirbti ties bankinės sistemos krizės sprendimo klausimu. ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaro Michelio Barnier siūlymas yra drąsus, tačiau Europai iš tiesų reikia stipraus ir veiksmingo sprendimo mechanizmo tam, kad būtų užtikrinti laiku atliekami veiksmai dėl bankinės sistemos krizių.

Mums taip pat reikia nuspręsti, kaip padidinti ekonominės politikos koordinavimą tam, kad būtų užtikrinama produktyvumo konvergencija. Mes jau turime gerą įvairiapusiškos priežiūros mechanizmą, tačiau dabar turėtume nukreipti jį į tas sritis, kurios yra iš tiesų svarbios ekonominei sąjungai.

Tai turi būti įgyvendinama diskutuojant, kaip ES galėtų skatinti valstybes nares, kurios šiuo metu yra įtrauktos į sudėtingas struktūrines reformas bei išgyvena taupymo laikotarpį, kas galėtų skatinti galimų fiskalinės koordinacijos variantų aptarimą. Nepaisant to, kad tokioms diskusijoms dar per anksti, šio klausimo aptarimas neturėtų būti per ilgai atidėliojamas.

Visi šie pokyčiai, visų pirma, svarbūs euro zonos narėms, bet jie akivaizdžiai susiję ir su visa ES. Tuo pačiu, išskirti euro zonos nares iš visos ES nebūtų patartina. Stabilios ir efektyvios euro zonos užtikrinimas yra gyvybiškai svarbus sklandžiam visos vieningos rinkos valdymui - be efektyvaus ES gyvavimo neįmanomas ir euro zonos klestėjimas. Turime tik vieną Europą, todėl privalome dirbti kartu, kad ji keistųsi ir judėtų pirmyn.

Vieninga ES rinka su 500 milijonų vartotojų neabejotinai išlieka didžiausia prekių ir paslaugų gavėja visame pasaulyje, kas yra geriausias augimo skatinimo variklis. Pagrindiniams ekonominiams sektoriams, pavyzdžiui, finansinėms paslaugoms, bendros vieningos rinkos taisyklės duoda didelės naudos. Vieningos rinkos nebuvimas mažintų valstybių narių patrauklumą užsienio investuotojų akyse, nes juos vilioja galimybė steigti verslą vienoje valstybėje narėje, o po to laisvai judėti visoje ES.

Vieninga rinka taip pat suteikia platformą bei svertus prekių ir paslaugų eksportavimui tarptautinėse rinkose. Taigi, privalome padaryti vieningą rinką atviresnę tiek viduje, tiek išorėje.
Tačiau tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, būtina kelti ES institucijų efektyvumo lygį gerinant jų reguliavimą bei mažinant administracinę naštą. Bendrosios institucijos turi užtikrinti ES šalių interesų apsaugą bei tapti jungiamąja grandimi tarp euro zonos narių ir ES valstybių, nepriklausančių euro zonai.

Atvirai kalbant, ES veikimo mechanizmas ir institucijos per krizę tapo problemos dalimi. Daugeliui žmonių ES sprendimų priėmimas atrodo neskaidrus, neefektyvus bei nedemokratiškas.

Dar labiau mane neramina tai, kad krizė pakeitė pačią Europos integracijos idėją. Taigi, mes galėsime žengti reformistinių tikslų link tik tuo atveju, jei turėsime įtikinamą viziją, paaiškinančią, kam mums reikalinga Europa ir kodėl būtent ji atitinka dabartinių ir ateities kartų interesus.

Šiandien mes turime šansą pakeisti Europą. Ateinančių metų rinkimai į Europos Parlamentą suteiks galimybę peržiūrėti ES ateitį iš pagrindų. Jei nesugebėsime rasti argumentų apginsiančių Europą (kitokią Europą), euroskeptiškosios jėgos užims pozicijas, o Europos sprendimų priėmimo procesas bus sustabdytas. Pasirinkimas yra aiškus ir juo greičiau jis bus padarytas, juo geriau.

Italijos premjeras Enrico Letta

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA