Rodos, Europos Sąjungai vadovaujantys asmenys puikiai išmoko istorijos pamokas. Mat ES užsitikrina taiką ne su kareiviais, kurie stotų petis į petį mūšio lauke. ES taikos garantas – tai „Erasmus“ karta. Keliaujantys. Besimylintys. Ir gimdantys.
Naujas, Europai būdingas fenomenas yra laisvai judantys piliečiai (angl. free movers). Kas yra „free moveris“? Anot Sofijos Gaspar iš Sociologinių tyrimų ir studijų centro, tokį asmenį galima apibūdinti kaip „Europos pilietį, kuris laisvai naudojasi teise keliauti ir apsistoti visoje ES“. S. Gaspar pabrėžia, kad „free moveris“ juda pagal savo pageidavimą, nepriklausomai nuo darbo ieškančių migrantų. Kai ką primena? Pirmas kartas, kai jaunas žmogus patiria tokį gyvenimo būdą, yra žinomas kaip...
„Erasmus“ studijos
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos statistikos, „Erasmus“ studentų mainų programa 2004-2012 metais pasinaudojo daugiau nei 21 tūkst. studentų iš Lietuvos universitetų. Tuo pat laikotarpiu į Lietuvą atvyko apie 8800 studentų iš užsienio.
„Erasmus“ tam tikra prasme Europoje pradėjo seksualinę revoliuciją. Staiga labai paprasta tapo artimai santykiauti su kitataučiais. Panašu, kad buvo sugriauti tam tikri fiziniai ir psichologiniai barjerai. Kiek mūsų turi ar turėjo tarp savo draugų tarptautinių porų? Kiek gimė iš to vaikų? Kiek naujagimių per 27 „Erasmus“ programos gyvavimo metus išvydo šį pasaulį dėl ES stipendijų, tarptautinių patiekalų vakarėlių ir laužyta anglų kalba girtai ištartų komplimentų? Gal ir stebėtina, tokios statistikos surasti man nepavyko! Neaišku, kiek dabar turime „Erasmus“ kūdikių, kiek euronaujagimių dabar guli ligoninių palatose, anei kiek euromamų myluoja savo vaikus kiekvieną vakarą. Tačiau turime šiokį tokį situacijos suvokimą.
Pasak vangios Europos Komisijos (EK) žinutės, nuo programos gyvavimo pradžios susiėjo beveik pusė milijono porų. Kiek iš jų susilaukė vaikų? Europoje vidutiniškai 1000-iui gyventojų susituokia 4,4. Vadinasi, „Erasmus“ sukūrė apie 2200 santuokų (skaičiavimas labai bendras, EK nepateikė duomenų, kur ir kiek porų susikūrė kuriais metais, nei kiek jų buvo heteroseksualios).
Aišku, tai nesako mums nieko apie vaikų skaičių, nes daugelis jų galėjo gimti ne santuokoje. Taip pat EK pranešimas apie porų skaičių lakoniškas – mes net nežinome, ar kalbama tik apie heteroseksualias poras. Nuoširdžiai viliuosi, kad nemaža jų dalis sukūrė darnias ir laimingas šeimas. O tiems, kuriems ypač nepasisekė, pasirodė...
Skyrybų įstatymas
Europos Komisija nusprendė reguliuoti skyrybų procedūrą, kai sutuoktiniai turi skirtingų ES šalių pilietybes. Pagal naują tvarką, galima rinktis, kurios šalies įstatymais pasinaudos pora skyrybų metu. Norima išvengti situacijos, kai vienas sutuoktinių įgauna neteisingą persvarą dėl pasirinktos šalies skyrybų įstatymų. Bet turinys nėra esmė. Šis įstatymas – tai tik pirmasis vieversėlis naujos socialinės klasės poreikių giesmėje. Keičiasi mūsų visuomenės socialinė struktūra, būtent dėl laisvo piliečių judėjimo.
„Free moveriams“ kyla sunkumų dėl socialinės apsaugos, telekomunikacijų paslaugų ir netgi tokių paprastų procedūrų kaip naujos banko sąskaitos atidarymas. Manau, galime tikėtis šių procedūrų palengvinimo. Taip bus dėl to, kad laisvai judantys piliečiai – privilegijuota ir prioritetinė socialinė klasė Europos Sąjungoje. Jie yra vienas svarbiausių taikos garantų ES viduje, ypač tol, kol nesusikurs ir neįsitvirtins...
Naujasis europiečių identitetas
Išraiškingiausia žinutė ta, jog kalbame apie beveik milijoną darbingo amžiaus ES piliečių, kurie nekariaus tarpusavyje ir nekurstys neapykantos tarp tautų. Šaltąjį karą ir Tarybų Sąjungą menanti karta galėjo tik pasvajoti apie tokį psichologinį komfortą, kokį turime dabar. Keliauk, kur nori. Dirbk, kur nori. Įsimylėk, ką nori ir būk laimingas, kur nori. Gal tai yra naujojo europietiško identiteto dalis? Savaime suprantamas, nemąstomas tikėjimas taika žemyne? Ir laisvam judėjimui iš paskos sekanti meilė?
Šventasis būrys kovojo iki paskutiniųjų net milžiniškos priešo persvaros akivaizdoje. O meilė, leidusi jiems pasiekti istorines pergales, galutinai privedė juos prie pražūties. Galbūt ir šios problemos sprendimas slypi kažkur istorijos gelmėse?
Tomas Marcinkevičius