Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (22)
Moteriškų lyties organų žalojimas Europoje – ar ateis tam galas?

Moteriškų lyties organų žalojimas Europoje – ar ateis tam galas?

Kiekvieną dieną 8 000 mergaičių pasaulyje nukenčia nuo lyties organų žalojimo. Giliai įsišaknijęs Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų visuomenėse, šis slaptas moterų ir mergaičių kūnų valdymo aktas – tai žmogaus teisių pažeidimas.

Tai nėra teisėta, tačiau praktikuojama daugelyje šalių, įskaitant ir Europą. Moteriškų lyties organų žalojimas turi poveikio moters sveikatai, gerovei bei pilnavertiškam savo potencialo atskleidimui. Kaip rašo www.euobserver.com, buvo pradėtas pasaulinis judėjimas kovai su šiuo pažeidimu, o 2012 m. gruodžio mėn. Jungtinės Tautos (JT) priėmė rezoliuciją dėl moteriškų lyties organų žalojimo.

Dabar ir Europos Komisija (EK) prisidėjo prie šio judėjimo, Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną paskelbdama savo veiksmų planą – „Moteriškų lyties organų žalojimo panaikinimo link“. Šis planas, be jokios abejonės, progresyvus, tačiau kokios įtakos Europos instituciniai pokyčiai turės šios problemos sprendimui?

Skaičiuojama, kad Europoje 500 000 mergaičių ir moterų yra susidūrusios su lyties organų žalojimu, o kiekvienais metais šiame pavojuje atsiduria po 180 000 moterų ir mergaičių.

Didžiausias moterų ir mergaičių skaičius fiksuojamas šalyse, kur ši praktika gyva – Jungtinėje Karalystėje (JK), Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Belgijoje.
Iki šios dienos Europos Sąjungos (ES) šalys narės kovojo su šia problema, neturėdamos vieningo strateginio požiūrio, o diskusijos svyravo nuo smerkimų, nesiimant jokių veiksmų iki apeliavimo į netoliaregiškus teisinius sprendimus.

Po daugybės pasižadėjimų, pateiktų 2010 m. Moterų chartijoje, ES pagaliau pateikė veiksmų planą su rekomendacijomis, skirtomis moteriškų lyties organų žalojimo prevencijai bei moterų ir mergaičių, nukentėjusių nuo lyties organų žalojimo ar kurioms kyla toks pavojus, apsaugai.

Šeši generaliniai EK direktoratai kartu pasiūlė daugiadisciplinį problemos sprendimo planą, apimantį teisingumo bei pagrindinių teisių, prieglobsčio, sveikatos, išorinių santykių, vystymosi ir švietimo sritis.

Šis planas ragina surinkti daugiau duomenų Europoje, geriau ruošti sveikatos ir teisės srities profesionalus, remti pilietinę visuomenę, keistis gerąja patirtimi ES ir pan. Kalbant apie išorinius santykius, ES ragina kelti moterų lyties organų žalojimo klausimą per kasmetinius dialogus bei dirbant su Afrikos Sąjunga.

Taip pat pagirtinas dėmesys moteriškų lyties organų žalojimo prevencijai. Elgesio keitimo veikla, nukreipta į šios problemos paveiktas bendruomenes turės daugiau poveikio nei dėmesio sutelkimas į patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, o tai dar neseniai buvo debatų, vykstančių JK, centre. JK dienraščių dėmesio centre atsidūręs bausmių nebuvimo klausimas potencialiai gali kelti pavojų vaikams, kuriuos mes tikimės apsaugoti.

Moteriškų lyties organų žalojimo atveju, dažniausiai nusikalsta tėvai ar artimi šeimos nariai, todėl patraukimas baudžiamojon atsakomybėn gali taip pat dvigubai pakenkti vaikui, kuris gali netekti tėvų. Ar į vaiko interesus atsižvelgiama prieš sodinant tėvus į kalėjimą? Kaip bus vertinama motina, kuri pati kadaise yra tapusi to paties nusikaltimo auka?

Bausmių poveikio įvertinimas tokioms šalims kaip Prancūzija, Ispanija ar Švedija būtų esminis, norint išsiaiškinti potencialų poveikį ir riziką. Galiausiai, pirmosios bausmės įgyvendinimo siekimas neturėtų tapti pagrindiniu tikslu.

ES naujasis planas sukėlė vilčių vietos ir regioninėms pilietinės visuomenės organizacijoms bei 500 000 moterų ir mergaičių, patyrusių lyties organų žalojimą Europoje. Tačiau ar šios priemonės bus įgyvendintos artėjančių institucinių pasikeitimų fone ir ar naujieji Europos vadovai kovos už šias moteris ir mergaites? Ilgalaikiai veiksmai šio smurto išgyvendinimui bus įmanomi tik tada, jei ES institucijos bei valstybės narės atsižvelgs viena į kitą.

Moteriškų lyties organų žalojimas – tai dalis smurto, patiriamo moterų ir mergaičių, apimančio mergaičių vaikžudystę, vaikų santuokas, smurtą artimojoje aplinkoje, prekybą žmonėmis ir pan. Kovodama su moteriškų lyties organų žalojimu, ES negali ignoruoti platesnio darbų spektro, siūlomo ES Tarybos (ET) Konvencija kovai su smurtu prieš moteris, kuriai liko tik vienas žingsnis iki įsigaliojimo.

ES ir ES šalys narės, patvirtindamos šią visapusišką sutartį, privalo parodyti savo didesnį atsidavimą lyčių lygybei bei kovai su visomis smurto prieš moteris formomis. Jei mūsų vadovai prisidės prie pasaulinio veiksmų plano, bus įmanoma pasiūlyti visoms moterims ir mergaitėms išeitį iš nuolatinio smurto.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA