Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Moteris, nulemsianti Europos bankų likimą

Moteris, nulemsianti Europos bankų likimą

Moterys perima pasaulio finansus į savo rankas. Per pastaruosius dvejus-trejus metus keleto itin svarbių pasaulio finansinių institucijų vadovėmis pirmą kartą istorijoje tapo moterys. Prancūzė Christine Lagarde buvo paskirta Tarptautinio valiutos fondo vadove, o Janet Yellen atsistojo už JAV Federalinio rezervų banko vairo.

Rodos, greitu metu moterys taip pat valdys ir didžiausias pasaulio ekonomikas. Vokietijoje (ir, galima sakyti, Europos Sąjungoje) Angela Merkel jau yra gerai įsitvirtinusi. Taip pat prognozuojama, kad didžiausią galimybę laimėti po kelių metų vyksiančius JAV prezidento rinkimus turi demokratė Hillary Clinton. Rodos, pernai Lietuvoje viešėdamas Izraelio prezidentas Shimonas Peresas buvo visiškai teisus teigdamas: „ateitis priklauso moterims“.

Matant tokius lytinius pasaulio ekonomikos ir politikos valdymo pokyčius akimirksniu prisimenu savo tarptautinių finansų dėstytojos, kuri taip pat buvo Angelos Merkel patarėja finansų klausimais, idėjas. Pastaruoju metu ji itin domėjosi feminizmo apraiškomis ekonomikoje. Vienas iš feminizmo ekonomikos teiginių skamba taip: finansų krizės yra iš esmės vyriško tvarkymosi su finansais padarinys. Kaip žinia, testosterono hormonas, kurio dažniausiai apstu vyrų organizme, yra atsakingas, be kita ko, už rizikos prisiėmimą. Taigi, argumentuoja ekonominės feministės, būtent vyrų pomėgis nepamatuotai rizikuoti ir sukelia krizes, įskaitant ir pastarąją „didžiąją recesiją“. Jos daro išvadą: jei leistumėme moterims tvarkytis su pasaulio finansais, svyravimai būtų švelnesni, o ypatingai skausmingų krizių - mažiau.

Nesu didelis tokios argumentacijos gerbėjas, bet ją patikrinti realiame pasaulyje būtų įdomu. Rodos, turėsime tokią galimybę.

Išbandyti tokį stabilumo receptą, atrodo, nusprendė ir Europos centrinis bankas (ECB). Į naujai sukurto Vieningo bankų priežiūros mechanizmo vadovės kėdę atsisėdo nauja „geležinė ledi“ - santūrioji prancūzė Daniele Nouy.

Madame Nouy

Žinios apie bankų veiklą turbūt teka jos gyslomis. Madame Daniele Nouy, Prancūzijos centrinio banko klerko duktė, pati šioje institucijoje pradėjo dirbti dar 1974 metais. Ir taip, laiptelis po laiptelio, užkopė iki viršūnės - tapo šio banko departamento, atsakingo už komercinių bankų priežiūrą, viršininke. Vėliau jos karjeros kreivė ėjo tik aukštyn, o 2014 metais ECB valdyba ją paskyrė į itin atsakingą postą - ji stojo vadovauti naujajam Vieningam bankų priežiūros mechanizmui (angl. Single Supervisory Mechanism).

Kaip pasakoja jos kolegos, poniai Nouy įžengus į kabinetą visi nejučia tiesiau atsisėda savo kėdėse ir nuo veidų „nusiima“ kvailas šypsenas. Bendradarbiai šią bankų priežiūros specialistę iš Prancūzijos apibūdina kaip „labai griežtą“ vadovę, kuri „nesitaiksto su jokiom nesąmonėm“. Ji taip pat garsėja kaip fantastiška derybininkė, visada pasiekianti geriausią įmanomą rezultatą.

Tiek daug dėmesio Madame Daniele Nouy asmenybei skiriu neveltui. Neabejoju, kad į šią vietą ji buvo paskirta ne tik dėl savo įspūdingų žinių apie bankų veiklą, bet ir dėl asmeninių savybių, kuriomis paklausius bent vieno jos interviu nejučia imi žavėtis. To neslepia ir Mario Draghi, ECB vadovas.

Tai tikrai ne atsitiktinumas. Vadovauti vienai ambicingiausių pastarųjų dešimtmečių ES institucijai, kuriai reikės padaryti ne vieną nepopuliarų sprendimą, sugebės tik itin tvirtas žmogus.

Europos bankų sistemos reabilitacija prasideda

Europos bankai serga. Ir gana sunkiai. Prieš keletą metų Europos bankų sistemai gydyti buvo sugalvotas vaistas, kuris turi padėti žengti pirmą žingsnį į visišką ES ekonomikos atsigavimą - vadinamoji Bankų sąjunga. Viena iš esminių Bankų sąjungos institucijų (apie kitas dvi galite pasiskaityti čia) - Vieningas bankų priežiūros mechanizmas - pilnu pajėgumu veikti pradėjo šį lapkritį. Pagrindinė šios institucijos užduotis bus atlikti išsamią ES bankų analizę ir įvertinti jų galimybes patenkinti klientų lūkesčius bei įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Testo nepraėję bankai bus priversti užsidaryti.

Iš pradžių Europos finansininkai buvo skeptiškai nusiteikę šio naujo instrumento atžvilgiu. Jie manė, kad tai bus dar vienas neveiksmingas ES bandymas sutramdyti siautėjančius bankininkus. Finansininkai svarstė, kad Vieningas bankų priežiūros mechanizmas tiesiog dar kartelį švelniai „pabars“ abejotinos kokybės bankus. Tačiau tada į spaudos konferenciją atėjo Daniele Nouy ir pasakė: „leisime silpniems bankams numirti“.

Reikia tikėtis, kad pastarasis teiginys taps pagrindiniu Madame Nouy veiklos principu. Visi, bent kiek besidomintys ekonomika, žino, kokie svarbūs šiais laikais yra įsitikinimai. Labai svarbu finansininkų bendruomenę įtikinti, jog naujasis bankų priežiūros mechanizmas iš tiesų išvalys ES ekonomiką nuo ją ėdančių neveiksmingų bankų. Mario Draghi jau parodė tvirtos valios jėgą pareiškęs padarysiantis „viską, ką reikės“, kad išgelbėtų eurą. Jis pasakė, kad nupirks visas niekam nereikalingas įsiskolinusių šalių obligacijas. Tuo patikėjusios rinkos sumažino skolinimosi sąnaudas ir ponui Draghi niekada neprireikė nupirkti nė vienos obligacijos.

Tam, kad būtų įgyvendintas kitas ES ekonomikos atsigavimui būtinas žingsnis - Europos išvalymas nuo neveiksnių bankų - reikės ne mažesnės tvirtybės ir drąsos. O Madame Nouy kaip tik ir yra asmenybė, kuriai šie bruožai ne svetimi.

Mantas Pupinis

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA