30 narių vienijanti organizacija dėl plėtros sprendė trečiadienį ir ketvirtadienį vykstančioje Ministrų Taryboje. Plėtros klausimais organizacija laikosi nuostatos, kad priklausomai nuo to, kiek Europos valstybių yra kviečiama prisijungti, atitinkamai tiek kvietimų turi būti pateikta ir potencialioms narėms iš kitų kontinentų.

Vadovaujantis tokia logika, didžiausią tikimybę sulaukti kvietimų šiemet turėjo Latvija ir Kolumbija bei Lietuva ir Kosta Rika. Latvija ir Kolumbija kvietimų sulaukė, o Lietuva ir Kosta Rika bus pakviesta pradėti derybas 2015-aisiais. Toks pažadas yra įrašytas į Ministrų Tarybos išvadas.

„Šiandienos sprendimas pabrėžia EBPO įsipareigojimą toliau diversifikuoti savo pasaulinę narystę ir sustiprina jos standartų nustatytojos, ir „gerosios praktikos namų“ vaidmenį. Kolumbija ir Latvija aiškiai parodė, kad narystė yra ypatingai svarbu jų vystymuisi ir pastangoms vykdyti reformas. (…) Kolumbija ir Latvija gali praskinti kelią Kosta Rikai ir Lietuvai“, - teigė EBPO generalinis sekretorius Angel'as Gurria.

Latvija seniau siekia narystės

„Technininė priežąstis“, kodėl Latvija gavo pakvietimą pradėti pasiruošimą narystei anksčiau nei Lietuva yra ta, kad „Latvija buvo seniau procese nei Lietuva“, naujienų portalui DELFI paaiškino Norvegijos užsienio reikalų ministras Espen'as Barthe'as Eide'as, kartu primindamas, kad sprendimai organizacijoje priimami konsensuso būdu.

Norvegijos diplomatijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį į išvadose įrašytus 2015-uosius metus. „Tai yra paminėta, ir tai rodo kryptį taip pat ir Lietuvai“, - sakė E. B. Eide'as.

„Norite užtikrintumo?“, - klausimu į klausimą dėl Lietuvos perspektyvų būti pakviestai prisijungti prie organizacijos atsakė EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria. „ Aš jį jums suteikiu“.
EBPO generalinis sekretorius taip pat atkreipė dėmesį į išvadose pažymėtą punktą, kad su kandidatėmis bus dirbama siekiant pasiruošti jų ateities stojimo į organizaciją procesui. A. Gurria, kaip pavyzdį, paminėjo Kolumbijos pavyzdį.

„Laikas, žmogiškieji ištekliai, ministrų, ekspertų dalyvavimas, techniniai dalykai, visi susitikimai, kuriuose jie dalyvavo, yra tas laikas, kurį jie dabar sutaupo, kalbant apie laikotarpį nuo dabar iki tol, kol jie oficialiai taps OECD nariais. Tas pats taikytina Latvijai, Lietuvai ir Kosta Rikai. Nėra laiko švaistymui dabar“, - naujienų portalui DELFI teigė A. Gurria.

Latvija džiaugiasi kvietimu

EBPO koridoriuose buvo galima išgirsti pagyrimų Latvijai už aktyvumą ir įdėtas pastangas siekiant narystės. Latvijos ambasadorė Sanita Pavluta-Deslandes pripažino, kad šalis daug metų nuosekliai stengėsi, kad pasiektų šį rezultatą.

„Tai buvo labai komplikuotas procesas. Buvo daug kandidačių ir, galiausiai, šalys narės ir sekretariatas turėjo pasirinkti kaip tęsti plėtros procesą. Tai yra tiesa, kad mes gana sunkiai dirbome (…) nuo pat devyniasdešimtųjų. Mes padarėme daug darbo bandant prisijungti prie EBPO instrumentų ir darbo grupių, kurios yra atviros ne šalims narėms, ir aš manau, kad šiuo atveju tai buvo įvertinta“, - sakė S. Pavluta-Deslandes.

Ambasadorė šį kvietimą priėmė kaip pastangų įvertinamą ir suteiktą galimybę šaliai tobulėti.
„Tai yra labai svarbu investavimo aplinkai. (…) Tai yra taip pat susiję su valdymo gerinimu, prieiga prie geriausios ekspertizės pasaulyje“, - dėstė S. Pavluta-Deslandes.

Lietuva sveikina kompromisą

Lietuvos atstovai OECD šalių narių susitikime nedalyvavo. Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad Lietuvos diplomatai džiaugiasi, kad EBPO narės po sudėtingų derybų priėmė kompromisinį sprendimą.

„Manome, kad uždegdama žalią šviesą naujai plėtrai, organizacija pademonstravo bendras vertybes ir parodė efektyvios veiklos pavyzdį. Šis sprendimas taps atskaitos tašku tolesniems reikšmingiems pokyčiams EBPO“, – pranešime cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pakvietimo į EBPO proga Lietuva sveikina Latviją ir yra įsitikinusi, kad galimybė šiame etape prisijungti prie EBPO suteiks impulsą darniai Baltijos valstybių ekonomikos plėtrai.

„Taip pat dėkojame mūsų partneriams Europoje ir kitiems Lietuvos draugams EBPO už nuoširdžią paramą, kurią jautėme viso kandidatavimo metu“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas. Kartu jis pažymėjo, kad daugelis EBPO narių nuosekliai pasisakė už Lietuvos ir Latvijos pakvietimą į organizaciją.

Paryžiuje įsikūrusi organizacija tai forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį gyvenimą.

Organizacija yra sukaupusi vieną išsamiausių statistinių bazių. Organizacija yra vertinama dėl jos rengiamų ekonominės situacijos analizių.

Lietuva tapti organizacijos nare siekia nuo 2002-ųjų, pernai buvo atnaujintas prašymas dėl narystės EBPO.