Tokia padėtį Ukrainoje Vakarų žiniasklaidos vadina kova už demokratiją. Rusijoje mitinguotojai įvardinami kaip ekstremistai, o dalis apžvalgininkų situaciją Ukrainoje vertina kaip išpuolį prieš Maskvą.

Briuselis, savo ruožtu, siunčia žinutę, kad pirmiausia reikia sustabdyti smurtą Kijevo gatvėse ir tik paskui kalbėtis apie tai, ką daryti toliau.

Per gausias žinias apie aukas, naujus protestuotojų perimtus objektus ir pergales regionuose pasimetė žinia, kad Lietuva buvo, regis, vienintelė šalis, kuri prašė Europos Sąjungos imtis sankcijų prie Ukrainos valdžią dėl veiksmų prieš taikius mitinguotojus. Likusios ES šalys labiau palaikė poziciją, kad ES blokas turi koncentruotis pirmiausia ties smurtu sustabdymu Kijeve.

Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso telefonu Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui perdavė žinią, kad šis rizikuoja dvišalių santykių pasekmėmis, jeigu neramumai Kijeve nesiliaus.

Naujausiomis žiniomis, V. Janukovyčius neturi kariuomenės palaikymo ir gali kliautis tik milicija, kuriai veiksmai taip pat apriboti.

O tuo tarpu vilniečiai organizavo mažąjį Baltijos kelią už Ukrainą. O Vilniuje, prie Žaliojo tilto vietoje vasarą įprasto iš gėlių sudėlioto užrašo „Aš Tave Myliu“ sausį šviečia spalvota Ukrainos vėliava.

Vytė Rūkaitė