Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Laikas nutraukti transatlantinius kivirčus

Laikas nutraukti transatlantinius kivirčus

Po neilgo „aukso amžiaus“ periodo, kai Europa ir JAV koordinuotai kovojo su krize, jų ekonominės politikos kryptys vėl ima išsiskirti. O tai kelią grėsmę ekonomikos stabilumui. Lapkričio 20 d. Lisabonoje vyksiantis ES-JAV susitikimas bus gera proga atnaujinti bendradarbiavimą – ir geriau jau jos nepražiopsoti, rašo Italijos dienraštis „Il Sole-24 Ore“.

Matant sulėtėjusią JAV ekonomiką ir jų sprendimą imtis agresyvios piniginės politikos, darosi panašu, kad Vašingtonas ketina pasaulio ekonomikos stabilizavimą permesti ant kitų pečių. Tačiau didžiausią nerimą kelia spartus ekonominių santykių tarp JAV ir ES blogėjimas.

Šis JAV ir ES susitikimas Lisabonoje vyks po G20 susitikimo Seule, nors kur kas prasmingiau būtų buvę atvirkščiai – šis susitikimas per daug svarbus, kad tebūtų tik vėlesnis priedėlis, mano „Il Sole-24 Ore“.

Dabartiniai šių dviejų žaidėjų santykiai tapo visiškai kitokie nei krizės pradžioje, kai 2009 m. Londone vykusio G20 susitikimo metu buvo priimta plati bendradarbiavimo strategija ir sutarta dėl fiskalinio stimuliavimo poreikio. Tačiau tų pačių metų pabaigoje JAV ir ES santykiai ėmė prastėti, o Toronte vykusiame G20 susitikime jos jau užėmė diametraliai priešingas pozicijas: europiečiai teigė, kad reikia atsisakyti ekonomikos stimuliavimo strategijų, baimindamiesi, kad nepanaikinti šalių deficitai ir tolesnės piniginės injekcijos destabilizuos jų ekonomikas. Amerikiečiai, savo ruožtu, įžvelgė pavojų JAV augimui ir pasisakė už papildomas stimuliuojančias priemones.

N.Sarkozy ir B. Obama
N.Sarkozy ir B. Obama
© Reuters/Scanpix

Be to, galima teigti, jog JAV ir ES būtina bendradarbiauti, atsižvelgiant į pasaulyje po krizės išsivysčiusią situaciją, rašo Italijos dienraštis, kurią apibrėžia trys veiksniai: transatlantinės ekonomikos svarbos mažėjimas, ryšys tarp ilgalaikio augimo bei fiskalinės politikos ir būtinybė nacionalinėje ir regioninėje politikoje atsižvelgti į išsiderinusį pasaulinį jėgų balansą.

Krizė pakeitė jėgų pasiskirstymą pasaulyje. G20 tapo svarbiausia konsultacijų tarp vyriausybių ir didžiųjų bankų vieta ir šiuo požiūriu pralenkė G7. G10 prarado finansinio koordinavimo centro pozicijas, nes piniginiai reikalai dabar sprendžiami Pasauliniame ekonomikos susitikime (GEM) Bazelyje, dalyvaujant 34 stambiausiems bankininkams. Finansinio stabilumo tarybos narių-valstybių skaičius seniai pralenkė G7. Galiausiai, Tarptautinis valiutos fondas reformuoja savo kapitalo kvotų sistemą, o tai sumažins Europos įtaką.

Atsižvelgdamos į šiuos pokyčius, JAV ir ES turėtų vėl imti derinti savo veiksmus, teigia „Il Sole-24 Ore“. Dabar nebeįmanoma diskutuoti apie euro–dolerio kursų svyravimus, neatsižvelgiant į Kinijos juanio įtaką. Be to, abiems žaidėjoms galiausiai iškils klausimas – o kas gi palaikys vartojimo lygį? JAV ir ES tikrai vertėtų koordinuoti savo politiką kylančių ekonomikų atžvilgiu.

Tačiau tam, kad būtų stabilizuota pasaulio ekonomika, reikia suderinti ir vidaus politiką – o kol kas to nėra, ir nematyti tokių ketinimų ženklų. Tačiau Lisabonoje tiek JAV, tiek ES reikėtų to imtis, kitaip jos galutinai praras ir taip susilpnėjusias savo pozicijas, teigia Italijos dienraštis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA