Paklaustas, ar pastebėjo, kad Europos politikai nesuvokia savo kolegų iš Rusijos brutalumo ir kad jiems, negyvenusiems totalitarinėje sistemoje, yra sunku suvokti Rusiją.
L. Donskis pripažino, kad Europos politikai yra naivūs tiek, kiek naivūs gali būti smurto niekada nepatyrę, bet jį aktyviai komentuojantys ir vertinantys žmonės, tačiau, jo manymu, situacija nėra beviltiška. „Praregi, praregi ir jie. Iš dalies, mūsų dėka, dar daugiau - Ukrainos orios laikysenos ir kovos už savo ateitį dėka“, - tikino jis.
Vienas skaitytojas apeliavo į Estijos prezidento T. H. Ilveso pasisakymą, kad Rusija vėl tapo valstybe, kurioje svarbiausi yra trys pilioriai: stačiatikybė, autokratija ir nacionalizmas, kai tuo tarpu Europa tarsi gyvena postmoderniame pasaulyje, dievindama J. Derrida.
L. Donskio pasiteiravus, ar Vakarų Europos valstybės rimtai visa galva pasinėrė į postmodernizmą, postmaterializmą ir prarado tokį svarbų dalyką kaip valia veikti, būti atsakingam už tai, ką turim aplinkui, profesorius perfrazavo savo bičiulį Andrėjų Piontkovskį:
Į nuogąstavimus, kad artėja civilizuoto pasaulio karas su Rusija, ir siūlymus „sukalti giliai į gruntą išsigimėlius, žvanginančius Europoje ginklais“, filosofas nebuvo linkęs reaguoti taip entuziastingai:
„Mano nuomonė apie rusų tautą yra gerokai aukštesnė, bet apie Kremliaus režimą nieko gero negaliu pasakyti. Manau, kad Rusija pati izoliuoja save. O jei ji sumanytų pradėti karą su Vakarais, ji žlugtų ekonomiškai net nespėjusi įsibėgėti. Bet gal nelinkėkime karo, nei sau, nei Rusijai“.
Skaitytojai taip pat domėjosi, ką, anot europarlamentaro, reikėtų daryti Europai, kad Rusiją atvestų į protą. MyEP konferencijos dalyvis atskleidė vertingą receptą: „Reikia nepasiduoti V. Putino revizionizmui ir provokacijoms, bet sykiu neniekinti visos Rusijos, kurioje yra nuostabių žmogaus teisių gynėjų, kurioje dar kvėpuoja demokratai ir opozicija, ir kurios visa didžioji kultūra iš pamatų neigia tokius žmones, kaip Putinas ir Dmitrijus Kiseliovas – abu jie nusipelnė vietos tik satyriniuose Gogolio arba Saltykovo-Ščedrino kūriniuose“.
Reaguodamas į faktą, kad Danija į Baltijos šalis siunčia šešis naikintuvus, skaitytojas klausė, ar pavojus Lietuvai yra realus ir turintis konkretų laiką, tačiau EP narys prisipažino netikintis, kad Lietuvai gresia karinės intervencijos pavojus.
„JAV ir NATO aiškiai leido Rusijai suprasti, kad šitą darydama, ji paskelbs karą JAV ir NATO. Rusija nėra savižudė. O kad provokuos, naudos minkštąsias galias, korupciją ir informacinio karo metodiką, tuo neabejoju. O kad daug naikintuvų skraidys mūsų erdvėje - tai labai gerai, geresnės atgrasymo priemonės aš nežinau. Kuo daugiau NATO karinės technikos ir personalo bus Lietuvoje, tuo saugesnė bus šalis“, - tikino jis.
Kitas MyEP skaitytojas atkreipė dėmesį į Lietuvos aiškios strateginės vizijos trūkumą ir teiravosi, kokią strategiją galėtų pasiūlyti pats L. Donskis, kuris yra kritikavęs Tarpukario nacionalines vizijas, kurių idėjinis lygmuo gana aukštas.
„Lietuva stipri savo europinėmis trajektorijomis, esame ir Vidurio Europos valstybė, ir Baltijos šalis, ir esame artimi Šiaurės regionui. Tuo reikia naudotis, nes daugiau šalių mus atpažins, kaip tų pačių istorinių ir kultūrinių įtakų šalį. O ateities vizija tikrai lieka ne pati stipriausioji Lietuvos politikų darbo dalis, deja, gerokai daugiau turime technokratų nei vizionierių. Bet nesu pesimistas, tikiu, jog Lietuva gan greitai suras prasmingą ir orią vietą Europos tautų šeimoje“, - reziumavo jis.