Susitarimas, kurio siekiama šiomis derybomis, yra neturintis precedento, susidomėjimas juo abiejose Atlanto pusėse, o ir visame pasaulyje yra milžiniškas. Vieni jau skaičiuoja būsimą naudą, bendrojo vidaus produkto augimo procentus ir naujas darbo vietas – turiu galvoje JAV ir ES, kiti gi bando įvertinti galimas neigiamas pasekmes jų rinkoms ir prekybos apimtims. Dar kiti nuogąstauja dėl jų susitarimų su ES likimo. Viena tokių šalių – Kanada.
Birželį Europos Parlamentas, taip pat ir JAV Kongresas išreiškė norą didinti transatlantinius ekonominius įsipareigojimus sudarant transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (toliau TPIP) susitarimą, apimantį: 1) prekių, paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkos liberalizavimą; 2) reglamentų ir standartų suderinimą; 3) naujų prekybos standartų ir taisyklių sukūrimą.
Šis transatlantinis laisvosios prekybos susitarimas ne tik sukurtų didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos zoną ir paskatintų ekonomikų augimą ES ir JAV, bet ir atvertų naujas galimybes verslui. Remiantis Europos Komisijos pateikiamais duomenimis, TPIP susitarimas, jei būtų pasiektas ir įgyvendintas, padidintų ES bendrąjį vidaus produktą (BVP) 0,5 proc., 28 proc. (187 mlrd. eurų) išaugtų ES prekių ir paslaugų eksportas į JAV ir ES kasmet gautų papildomai 119 mlrd. eurų pajamų. Šiuo metu ES ir JAV ekonomika kartu sukuria apie 50 proc. pasaulio BVP ir šioms šalims tenka trečdalis pasaulio prekybos.
Kai ES ir JAV su viltimi žvelgia į priekį, JAV kaimynė Kanada akivaizdžiai nerimauja. Kodėl?
Kanada yra viena seniausių ir patikimiausių ES partnerių ir pirmoji išvystytos pramonės šalis, su kuria 1976 m. ES pasirašė Prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo pagrindų susitarimą.
Nors formaliai derybos su Kanada yra baigiamajame etape, jų sėkminga baigtis yra dideliame pavojuje. Vykstančiomis derybomis dėl išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo (CETA), kurios buvo pradėtos 2009 m. pabaigoje planuojant jas užbaigti iki 2013 m. pabaigos, siekiama labai pažangaus susitarimo, apimtimi lenkiančio visus iki šiol galiojusius ES ir Kanados prekybos ir ekonominius susitarimus. Šio susitarimo įgyvendinimas dar labiau paspartintų aktyvios dvišalės prekybos srautus bei paskatintų tarpusavio investicijas, atvertų naujas potencialias rinkas verslo įmonių plėtrai.
Nepaisant to, kad sėkminga derybų baigtis ES garantuotų 28 mlrd. JAV dolerių kasmet iš prekybos ir verslo augimo, pastebima, jog prasidėjus ES deryboms su JAV, derybos su Kanada tampa nebe tokios svarbios.
Paskutinis abiejų šalių aukštųjų atstovų – Europos Komisijos pirmininko Jose Manuel'io Barroso ir Kanados premjero Stephen'o Harper'io – susitikimas birželio 17-18 dienomis G-8 susitikimo Airijoje metu neatnešė jokių naujienų, derybinės šalių pozicijos nesuartėjo – bent jau taip susitikimo rezultatus pateikia Vakarų spauda.
Kliūtys yra žinomos – tai ES pozicija dėl Kanados nenoro liberalizuoti viešuosius pirkimus Kanados viešojo transporto sektoriuje, visų pirma Kvebeko ir Ontario provincijose, taip pat žemės ūkio produkcijos klausimai: nesutarimai dėl Kanadoje pagamintos jautienos ir kiaulienos eksporto į ES rinką sąlygų, taip pat nesutarimai dėl prekybos pieno produktais klausimų. ES nepriimtina ir tai, kaip Kanadoje sprendžiami investicijų finansų sektoriuje apsaugos klausimai. ES siekia sėkmingos derybų baigties ir susitarimo su Kanada, bet ne bet kokia kaina.
Artimiausias jau minetų aukštųjų abiejų šalių atstovų susitikimas numatytas rugsėjo mėnesį, tačiau siekiant ilgai lauktų rezultatų ir susitarimo, abiejų pusių derybininkams vasarą tektų įtemptai padirbėti. Ar taip bus, ar pavyks – matysime rudenį.
Akivaizdu, kad prasidėjusios ES-JAV derybos stumia derybas su Kanada į tolimesnį planą. Šnipinėjimo skandalas kelia bangas ir aistras Europos Sąjungos valstybėse narėse ir institucijose, tačiau prasidėjusioms deryboms dėl transatlantinės partnerystės prekybos ir investicijų srityse skandalo tyrimas neturėtų sutrukdyti. Nebent paaiškėtų naujų, dabar nežinomų faktų ir įrodymų, kurie galėtų skatinti pristabdyti derybų procesą, ir tuomet jų nepavyktų užbaigti iki 2014 metų pabaigos, kaip yra planuojama.
ES neabejojama ir susitarimo su Kanada nauda: juk galimybė Kanadoje panašesnėmis, vienodesnėmis sąlygomis varžytis su JAV eksportuotojais akivaizdžiai naudinga ES rinkos subjektams. Be to, prekybos ir investicijų srautų pagalba yra keičiamasi naujų technologijų, inovacijų ir gerosios praktikos sprendimais – visų privalumų ir teigiamų aspektų šiame trumpame komentare neišvardinsi.
Todėl sėkmingas ES derybų su Kanada dėl išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo užbaigimas net ir prasidėjusių ES-JAV derybų kontekste tebelieka ES darbotvarkėje.