Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (2)
Krymas

Kursto etninius gyventojus, o vėliau skuba jiems į pagalbą

Ukrainos konfliktas su Rusija, kai be šūvio buvo aneksuotas Krymas, kuriame didžiulę gyventojų dalį sudaro etniniai rusai, užminė mįslę, ar Rusija yra vienintelė į kairę ir į dešinę dalijanti savo šalies pilietybę kitų šalių gyventojams – etniniams rusams?

Suteikdama teisę balsuoti 2014 metų balandžio 6-ąją vykusiuose parlamento rinkimuose kitos šalies pilietybę turintiems etniniams vengrams, Vengrija įrodė, kad šis politinis instrumentas gali būti naudojamas ir Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Situacija Vengrijoje gal ir būtų neįdomi, jei ne Krymas Ukrainoje. Aneksavusi jį, Rusija pradėjo „rūpintis“ etniniais rusais ne tik Ukrainos rytinėje dalyje, bet ir Baltijos šalyse.

Vengrija jau praėjusiuose parlamento rinkimuose leido laikinai į užsienį išvykusiems savo šalies piliečiams dalyvauti rinkimuose. Tačiau pakeitusi šalies Konstituciją ir priėmusi specialų įstatymą, Vengrija suteikė galimybę ir kitų šalių piliečiams – etniniams vengrams – rinkti parlamentą.

Didžiausios vengrų tautinės mažumos – Vengrijos pašonėje: Ukrainoje, Rumunijoje, Serbijoje ir Slovakijoje – šalyse, prieš Pirmąjį pasaulinį karą priklausiusiose Autrijos-Vengrijos imperijai. Didžiausia jų – 1,2 mln. Rumunijos etninių vengrų, gyvenančių Transilvanijoje.

Suteikė pilietybę kitose šalyse gyvenantiems etniniams vengrams

Daugiau kaip 480 tūkst. etninių vengrų iš kaimyninių šalių paprašė Vengrijos pilietybės, taip užsiutindami Ukrainą ir Slovakiją, kurios savo šalies piliečiams draudžia turėti dvigubą pilietybę.

Vadovaujama Viktoro Orbano, Vengrijos vyriausybė ne kartą kurstydavo galimus savo rėmėjus kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, remdama etninių vengrų mūšį dėl autonomijos Rumunijoje, taip sukeldama diplomatinį konfliktą su kaimynine Rumunija.

Daugiau nei 200 tūkst. etninių vengrų kaimyninėse šalyse registravosi rinkimams paštu. V. Orbano vadovaujama dešinių partija „Fidesz“ suteikė teisę etniniams vengrams balsuoti paštu, o savo piliečiams, emigrantams, laikinai išvykusiems į užsienį (kurie galimai būtų neparėmę V. Orbano partijos), tokios galimybės nesudarė – jiems reikėjo užsiregistruoti iš anksto ir balsuoti ambasadose.

Vengrų bendruomenės Helsinkyje atstovas Zoltanas Pozsaras-Szentmiklosy „Euroblogui“ sakė, kad ši nuostata diskriminacinė. Esą, tokiu būdu V. Orbanas užsitikrino sau paramą iš etninių vengrų, taip atribodamas į užsienį išvykusius Vengrijos piliečius, kurie jo būtų nerėmę: „Dėl šios nuostatos galimo prieštaravimo Konstitucijai kreiptasi į Vengrijos Konstitucinį teismą“.

Gyvenantys užsienyje ir negalintys balsuoti paštu, parlamento rinkimuose vengrai paprastai dalyvauja vangiai. Vengrijos ambasada Londone tvirtina, kad iš maždaug 100 tūkst. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Vengrijos piliečių, užsiregistravo tik 5 tūkstančiai. Sudarydama skirtingas galimybes užsienyje gyvenantiems vengrams, dešiniųjų partija „Fidesz“ šių metų parlamento rinkimuose užsitikrino beveik 67 proc. visų vietų Vengrijos parlamente.

Vengrijos parlamento rinkimuose paštu dalyvavo per 193 tūkst. rinkėjų. Iš 128 tūkst. 378 pripažintų galiojančiais biuletenių net 122 tūkst. 588 rinkėjų savo balsą atidavė V. Orbano vadovaujamai dešiniųjų partijai „Fidesz“.

Lietuva draudžia dvigubą pilietybę, balsuoti gali tik piliečiai

Lietuva nuo pat šalies nepriklausomybės atkūrimo sudaro galimybę visiems, net ir išvykusiems iš šalies, piliečiams rinkti parlamentą, tačiau Lietuvoje dviguba pilietybė draudžiama. Pilietybės įstatyme numatyti atvejai, kuomet dviguba pilietybė galima, tačiau tai tik išimtys, kuriomis gali pasinaudoti tik kai kurie iš šalies išvykę lietuviai.

Turėdamas šalies pilietybę asmuo gali naudotis savo teisėmis – viena jų, teisė rinkti ir būti išrinktam, bet pilietybė tuo pačiu saisto jį pareigomis – pavyzdžiui, mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, ar ginti tėvynę karo atveju, todėl ES valstybės narės tik išimtinais atvejais leidžia piliečiams turėti dvigubą pilietybę.

Rusijos pavyzdys, kai ji etniniams rusams Kryme suteikė Rusijos pilietybę įrodo, kad šis politinis veiksmas gali kainuoti šalies suverenitetą, kai buvę šalies piliečiai staiga tampa kitos šalies piliečiais, o buvę šalies kariai – gali imti tarnauti kitai šaliai. Tuo tarpu Vengrijos vyriausybė šiuo instrumentu žongliravo, norėdama pritraukti reikiamų balsų parlamento rikimuose.

Pamoka, kaip „globoti“ etninius gyventojus kitose šalyse

Suteikdama Vengrijos pilietybę etniniams vengrams, turtintiems kitos šalies pilietybę, kaip ir Kryme etniniams rusams – Rusijos pilietybę, Vengrija parodė pavyzdį kitoms valstybėms, kaip rūpintis galimais savo piliečiais – etniniais gyventojais. Tokių gausu Europoje ir už jos ribų: Vokietijoje, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Kazachstane ar Gruzijoje.

Rusija dar sausio pabaigoje išreiškė susirūpinimą tėvynainiais – etniniais rusais – Latvijoje, perspėdama, jog mėginimas įvesti mokyklose dalykų dėstymą tik latvių kalba būtų suprastas kaip prievarta prieš tėvynainius ir prieštarautų tarptautiniams įsipareigojimams.

Tačiau Rusija ir Vengrija – ne vienintelės šalys uoliai besirūpinančios savo tėvynainiais, ir esant reikalui, pasiruošusios šiems ištiesti pagalbos ranką – įteikiant jiems savo šalies pilietybę. Lietuvoje etninius lenkus globoja Lenkijos Vyriausybė ir Lenkijos parlamentas, nuolatos primindami Lietuvai apie galimai skriaudžiamus savo tėvynainius.

Viešėdama Lietuvoje, Lenkijos parlamento vadovė Ewa Kopacz siūlė peržiūrėti Lietuvos Tautinių mažumų įstatymą ir jį parengti pagal lenkiškąjį. O teismo sprendimus, kuriais skirtos baudos etniniams lenkams už įstatymų pažeidimus – Vyriausybei atšaukti, taip parodydama nepagarbą Lietuvos teisinei sistemai ir primindama, kad Lenkija, kaip ir Rusija bei Vengrija, žada tinkamai „pasirūpinti“ savo tautiečiais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA