Būtent Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy prieš kelias savaites paskelbė uždarantis nelegalias klajojančių romų stovyklavietes, darbams įsibėgėjus pasipiktinę romai susirinko protestuoti.
Prancūzijos, Italijos ir Švedijos inicijuoti (ir Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Belgijos remiami) debatai dėl romų integracijos Europoje Briuseliui atrodo įstrigę vietoje. Prieš keletą savaičių Prancūzijos Europos reikalų ministras Pierreas Lellouche, pareikalavo pradėti „neatidėliotiną“ diskusiją dėl „rimtos problemos, kurią jau iš tikrųjų atėjo laikas spręsti“.
Primindamas nepilnamečių nusikalstamumo bei kitas Prancūzijos problemas, tokias kaip prostitucijos tinklai ir prekyba vaikais, P. Lellouche griežtai atsiliepė apie antplūdį „žmonių, kurie nenori integruotis į visuomenę“, šalių, iš kurių atvyksta romai (ir kurių 9 milijonai turi europietiškus pasus), atsakomybės trūkumą, ir netgi apie santykinį Europos Komisijos, kuri, valstybės sekretoriaus teigimu, išleidžia gerokai per daug lėšų integracijos strategijoms kurti, neveiklumą. Tuomet Švedija taip pat prisidėjo prie šios kritikos, reikalaudama „privalomo veiksmų plano“, skirto spręsti „nerimą keliančiai situacijai“.
Pagrindinis taikinys – Rumunija
Aukščiau minėtos vyriausybės nusitaikė į konkrečias šalis, iš kurių emigruoja romai, kaltindamos jas atsakomybės vengimu. Be Bulgarijos (kurioje gyvena maždaug 750 tūkst. romų) ir Slovakijos (apie 500 tūkst.), pagrindiniu taikiniu išlieka Rumunija, kurioje oficialiai gyvena 537 tūkst. romų, tačiau labiau tikėtina, kad jų yra apie 2 milijonus. Tuomet Rumunija buvo pasižadėjusi imtis veiksmų. Įvardindamas valstybės sekretorių romų repatriacijos iniciatoriumi, tuo pat metu Bukareštas protestavo prieš nelegalių stovyklaviečių Prancūzijoje uždarymą ir skundėsi dėl „viešų kaltinimų“, kuriuos jam teko ištverti.
Tai, kad Bukareštas taip lėtai panaudoja Europos fondų lėšas, skirtas padėti romams, gerokai erzina ir kitas valstybes nares. Nacionalinė romų agentūra administruoja šešias programas, kurioms iš viso skirta 9,3 mln. eurų, tačiau rezultatai beveik nepastebimi. Be to, dėl vėlavimo kai kurių projektų finansavimas gali būti įšaldytas.
Romų asociacijos kritikuoja Rumunijos valdžios organus lygiai taip pat kaip ir Prancūzijos. „Rumunija neatliko savo darbo“, - pastebi Ciprian Necula, kuris atlieka projekto, žinomo kaip „Romų namai“, priežiūrą. - „Valstybė leido klestėti prekybos žmonėmis ir prostitucijos tinklams, o šioje srityje tik sukūrė keletą vien popieriuje egzistuojančių programų, kad įtiktų europiečiams.“
Romų ir kitų „pažeidžiamomis“ laikomų grupių integracijai skatinti nuo 2007 iki 2013 metų per Europos socialinį fondą bus išleista apie 13,3 mlrd. eurų. Rumunijoje ir Vengrijoje pusė gautos paramos atitenka romams. Pinigai įvairioms šalims taip pat skirstomi per Europos fondą kaimo plėtrai, o nuo gegužės mėnesio valstybės narės gali pasinaudoti Europos regioninės plėtros fondo lėšomis remdamos tautines mažumas, tarp jų ir romus, palengvindamos jiems būsto įsigijimą. Kiti struktūriniai fondai prisideda prie ikimokyklinio ugdymo, švietimo ir įdarbinimo projektų finansavimo. Europos parlamentas taip pat paskyrė 5 mln. eurų eksperimentiniam integracijos projektui, kurio pagrindą sudaro mikrofinansavimas ir švietimas.
„Trūksta ne pinigų, tik teisingo būdo, kaip jais pasinaudoti“, - atsidūsta pareigūnas. Griebdamasis paskutinio šiaudo, Briuselis dabar užsakė atlikti tyrimus, kurių pagalba būtų atrinktos pačios sėkmingiausios integraciją skatinančios programos, projektai bei politinės strategijos, rašo „Le Monde“.