Vienas labiausiai intriguojančių klausimų – kokios Lietuvos galimybės išstoti iš ES – nesutrikdė debatų dalyvių, greičiau priešingai – išjudino juos aktyviai diskusijai.

Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad šis sprendimas Lietuvai būtų pražūtingas.

Z. Balčytis akcentavo, kad išstojimui didelio proto nereikia, tačiau kyla klausimas, kas būtų toliau ir kaip gyventume išstoję? Jo manymu, reikia būti ten, kur gerbiamos žmogaus teisės, kitaip išstosime ir Lietuvos žmonės pasklis po visą pasaulį.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sutiko, kad ES yra taisytinų dalykų, su kuriais galima būtų nesutikti, tačiau, pasak jos, svarstyti buvimą atskiriau galėtume sau leisti tik tuo atveju, jei būtume tokie kaip Norvegija. Be to, ta pati Norvegija, Šveicarija, Islandija, kurios nėra ES narės, yra labai stipriai surištos su Bendrija. EP narės nuomone, Lietuvai būti vienai reikštų pražūtį.

L. Andrikienė atkreipė dėmesį, kad ES – tai ne tik ekonominė, pinigų sąjunga, bet tuo pačiu ir vertybių sąjunga. Ir toji vertybių sąjunga yra pamatas, ant kurio stovi visos kitos sąjungos. Pasak jos, reikia stiprios Lietuvos stiprioje ES, kadangi dideliame, dinamiškame, postmoderniame aukštųjų technologijų pasaulyje, kur neliko sienų, mes nesame pajėgūs išsilaikyti konkurencinėje kovoje.

P. Auštrevičius pabrėžė, kad Lietuvos interesus atitinkančių alternatyvių tarptautinių organizacijų nėra. Anot jo, nereikėtų mesti kelio dėl takelio, o jei kas nors nepatinka – reikėtų keisti tai, kas nepatinka, bet nešokt iš valties į vandenį, nes nebus lengviau plaukti, nei valtyje būnant.