Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (2)
Kokia ES spaudimui besipriešinančių ir vertybių nepaisančių šalių ateitis?

Kokia ES spaudimui besipriešinančių ir vertybių nepaisančių šalių ateitis?

Klausimas dėl to, ar Europos Sąjunga (ES) kaip visuma gali ir kaip gali reaguoti į liberalių demokratinių normų pažeidimus, įvykstančius ES šalyse narėse, dažnai keliamas dėl Vengrijos po Viktoro Orbano ir jo valdomos „Fidesz“ partijos atėjimo į valdžią 2010 m.

Kaip rašo www.euobserver.com, per pastaruosius trejus metus, Vengrijos vyriausybė padarė daug žingsnių, privedusių prie įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių tarpusavio priklausomybės ir ribojimo principo bei teisinio reguliavimo erozijos, kas sukėlė tarptautinės bendruomenės kritiką bei „Freedom House“ apklausų valdymo demokratiškumo rodiklių smukimą.

Akcentuodamas ribotas Vengrijos kompetencijas bei ekonominę krizę, Briuselis dvejoja dėl reakcijos į akivaizdų nusisukimą nuo demokratijos. Anksčiau ar vėliau ES bus priversta imtis griežtesnių priemonių dėl demokratinių institucijų apsaugos ES valstybėse narėse.

Nuo diplomatinių santykių su Austrija laikino nutraukimo 2000 m., Briuselis niekada nėra naudojęs savo galių valstybių narių baudimui. Nepavykus įrodyti, kad Austrijos vyriausybė „rimtai ir nuolat“ nesilaiko ES kertinių principų, ES lyderiai ėmėsi griežtesnės teisinės bazės prevenciniams veiksmams kūrimo demokratinių principų nesilaikymo atvejų valdymui.

Tačiau pastarieji įvykiai parodė, kad prevencinis ir baudžiamasis mechanizmas, apibrėžtas ES sutarties 7-ajame straipsnyje, - per griežtas ir per daug politizuotas.

ES valstybės narės, atkakliai siekiančios apsaugoti savo suverenitetą, nenoriai imasi šio mechanizmo, dažnai vadinamo „kraštutine priemone“, o labiau linkusios kliudyti ES institucijoms kištis į valstybės vidaus reikalus, nei reikalauti iš kitų ES valstybių narių įsipareigojimo gerbti demokratines vertybes kaip jos prieš kelerius metus įsipareigojo raštiškai.

Verta paminėti, kad Vengrija, šią dieną vadinama pasipriešinimo ES spaudimui simboliu, tapo pirmąja valstybe, 2007 m. ratifikavusia Lisabonos sutartį, kuri užtvirtino gilesnę europinę integraciją, suteikė daugiau galių Europos Parlamentui (EP) bei pavertė Pagrindinių teisių chartiją teisiškai privaloma.

Iš tikrųjų entuziazmas, rodomas „dar glaudesnės sąjungos“ idėjai iš esmės mažėja ne tik šalyse, labiausiai paveiktose ekonominės krizės.

Netgi valstybės, kurių ekonominė situacija palyginti stabili, baiminasi, kad suvereniteto netekimas joms surištų rankas krizės akivaizdoje ir priverstų jas prašyti pagalbos iš kitų ES valstybių narių.

Euroskeptikai taip pat pateisina savo neigiamą reakciją į Briuselio kišimąsi pažymėdami pačios ES tariamą demokratijos deficitą. Deja, tokie ginčai gali pasitarnauti neliberalaus politinio elgesio apsaugai nacionaliniu lygmeniu bei kelti demokratinių institucijų eroziją.

Prieš keletą savaičių EP patvirtino ataskaitą dėl Vengrijos, kuria reikalaujama kelių įstatymų bei „Fidesz“ vyriausybės įvestų priemonių pakeitimo dėl jų „neatitikimo ES vertybėms“ (vyriausybė visai neseniai sureagavo į keletą iškeltų priekaištų nusileisdama ES reikalavimams dėl konstitucinių pataisų.)

Efektyvus kontrolės mechanizmas – kiekvienos ES šalies narės interesas, kas tampa vis sudėtingesne užduotimi valstybėms, turinčioms gilių ekonominių sunkumų dėl normalios demokratinės tvarkos palaikymo.

Pavyzdžiui, Rumunijos ministras pirmininkas Victoras Ponta, skirtingai nuo Vengrijos ministro pirmininko V. Orbano, nusileido ES daromam spaudimui, kai nesilpstančios pastangos surengti apkaltą valstybės prezidentui Traianui Basescu pradėjo kelti pavojų didesnei politinei krizei praėjusių metų vasarą.

Vis dėlto V. Orbano veiksmai sukėlė ilgalaikių nuostolių ir taip blankstančiam pasitikėjimui politinėmis institucijoms bei demokratijai regione.

Rumunijos pietų kaimynėje Bulgarijoje demonstracijos vyko daugiau nei du mėnesius, kas sukėlė abejonių dėl dabartinės vyriausybės ilgaamžiškumo, kuri buvo suformuota po ilgiausiai per pastaruosius 16 metų trukusių protestų, dėl kurių vasario mėn. įvyko priešlaikiniai rinkimai.

Dabartinės demokratinio valdymo standartų taisyklės ES iš esmės yra aiškios, tačiau jos nėra praktiškai įvykdomos.

Skaidresnis visos ES kontrolės procesas bei nepriklausomas jo vertinimas, taip pat galėtų tapti atsakymu į mažesnių ES šalių narių nusiskundimus dėl dvigubų standartų bei kaltinimus dėl paslėptų šališkų interesų.

Dėl šių priežasčių, siūlymą palaiko didžiausia EP politinė grupė – konservatyviųjų pažiūrų Europos liaudies partija, kuriai priklauso ir „Fidesz“ partija bei jos nariai.

O kas svarbiausia, ši ataskaita siunčia svarbią žinutę vyriausybių vadovams Europos Taryboje (ET), kad didžioji jų šalių parlamentarų dalis nori, kad butų atkreiptas dėmesys į šalių demokratinės valdymo sistemos nusižengimus. ES lyderiai, teigiantys, kad vertina nacionalinį suverenitetą, turėtų paisyti šių reikalavimų.

Sylvana Habdank-Kolaczkowska – Centrinės Europos regiono analitikė bei projekto „Nations in Transit“ – „Freedom House“ kasmetinės apklausos dėl demokratinio valdymo buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse – vadovė. Zselyke Csaky – „Nations in Transit“ projekto tyrimų analitikė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA