Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Kodėl reikia išsaugoti Baltijos jūrą?
Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Kodėl reikia išsaugoti Baltijos jūrą?

Šiomis dienomis Vilniuje kaip niekada daug dėmesio skiriama Baltijos jūros regiono ateičiai - čia vyksta Pirmininkavimo Europos Sąjungai renginiai, skirti ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetams aptarti.

Lapkričio 11-12 dienomis daugiau nei 600 dalyvių susirinko į ketvirtąjį metinį Europos Sąjungos Baltijos jūros strategijos forumą, kurio metu apžvelgti jau įsibėgėję Baltijos jūros regiono strategijos projektai, tai pat dalintasi mintimis, kaip užtikrinti, kad ši strategija būtų tvirtai integruota į 2014–2020 m. ES programavimo procesą ir būsimiems projektams nepritrūktų išteklių.

Dirbantieji žemės ūkio ir aplinkosaugos sektoriuose Baltijos aplinkos forumo inicijuotame seminare vystė diskusiją apie Bendrąją žemės ūkio politiką 2014-2020 m., aptarė iššūkius ir galimybes realiai įgyvendinti aplinkosaugos įsipareigojimus. Nors abiejuose renginiuose diskutuota apie skirtingus ES strategijos Baltijos jūros regionui aspektus, juos sieja bendras vardiklis – žalioji ekonomika ir galimybės suteikti naują stimulą tvarios, aplinkai draugiškos bei konkurencingos ekonomikos augimui.

Europos Parlamento narė Radvile Morkūnaitė-Mikulėnienė, pirmininkavimo renginiuose pristačiusi EP poziciją apie aplinkosaugą, atsakė į kelis klausimus.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
© URM nuotr.

- Baltijos jūra yra laikoma viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Daugėja Baltijos regiono valstybių iniciatyvų siekiančių gerinti situaciją, ar Lietuva pakankamai prisideda prie Baltijos jūros švaros išsaugojimo?

- Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM) savo ataskaitose pažymi, kad Lietuvoje vieninteliu dideliu Baltijos jūros taršos šaltiniu 2013 metais išlieka žemės ūkio sektorius. Galime didžiuotis, jog per pastaruosius metus pavyko ženkliai sumažinti taršą – tiek iš paties žemės ūkio, tiek ir iš kitų šaltinių, – tačiau siekdami, kad Lietuvos vardo nebeliktų didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąraše, turime dar nemažai nuveikti.

- Taigi, būtini pokyčiai žemės ūkio politikoje. Kokių priemonių ketinama imtis siekiant gerinti Baltijos jūros ir aplinkinių šalių aplinkos būklę? Kas koordinuoja šių priemonių įgyvendinimą? Koks vaidmuo tenka Lietuvai? 

- Pokyčiai žemės ūkio sektoriuje siekiant išsaugoti gerą Baltijos jūros ir aplinkinių šalių aplinkos būklę buvo pripažinti svarbia ES Baltijos jūros regiono strategijos dalimi. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės tvarumo stiprinimas yra viena iš prioritetinių veiksmų plano krypčių, įgyvendinant 2013 m. strategiją. O Lietuva yra viena iš valstybių, koordinuojančių šį procesą. Suprantama, žemės ūkio tvarumo įgyvendinimas reikalauja ir papildomo finansavimo, jei akcentuojame žemės ūkio tvarumą kaip vieną iš ES prioritetų.

- 2011 m. Europos Komisija pristatė ambicingą pasiūlymų paketą, susijusį su ES bendrąja žemės ūkio politika. Galbūt galėtume trumpai įvardinti kokie pasiūlymai svarbiausi?

- Vienas iš ambicingiausių pasiūlymų – žalinimo priemonės, kurias privalės taikyti ūkininkai, sieksiantys pasinaudoti ES parama. Žalinimo priemonės apima tokius privalomus elementus kaip pasėlių įvairinimas ar ekologiniu požiūriu svarbių vietovių apsauga, o taip pat – ūkininkavimas, naudojant mažiau mineralinių trąšų ir pesticidų.

- Pasiūlymas dėl žalinimo priemonių ir pati bendrosios žemės ūkio politikos reforma sulaukė nevienareikšmių vertinimų. Esate EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė. Gal galėtumėte papasakoti kaip vyko diskusijos ES institucijose ir konkrečiai Jūsų komitete?

- Po ilgų bei karštų aptarimų ES institucijose šis klausimas vis dar išlieka diskusiniu. Neabejojama, kad  tvaraus ūkininkavimo taisyklės turės tapti principine nuostata ES žemės ūkio politikos ateityje. Europos Parlamento Aplinkos komitete koordinuodama diskusijas šiuo klausimu, mačiau šio klausimo jautrumą ūkininkams, kurie baiminasi, jog šios priemonės jiems tebus papildoma administracinė našta. Ne sykį esu atkreipusi dėmesį, jog įgyvendinant aplinkos apsaugos reikalavimus, ūkininkams (o ir vykdantiems kitokią ūkinę veiklą) dėl to neturėtų kilti papildomų sunkumų (pildant įvairias formas ar teikiant ataskaitas).

- Pokyčiai bendrojoje žemės ūkio politikoje atspindi ne tik poreikį turėti švarią, neužterštą aplinką, bet ir tam pokyčius ES ateities ekonomikos modelyje. Kokie tie pokyčiai?

- Europos Sąjungos ateities ekonomikos modelis yra grindžiamas taip vadinamu „žaliuoju augimu“. ES ateinančios finansinės perspektyvos metu planuoja labiau remti iniciatyvas ir veiklas, prisidedančias prie aplinkos išsaugojimo ir kuriančias naujas darbo vietas. Tarp tokių priemonių – ne tik atliekų rūšiavimas, energijos taupymas ar būsto renovacija, bet ir, pvz., biologiškai skaidžių atliekų (komposto) pavertimas trąšomis ar energija. Per specialią 70 mlrd. eurų apimties programą Horizontas 2020 bus teikiama parama tyrimams ir ekoinovacijoms. Na, o anksčiau minėtos žemės ūkio žalinimo priemonės taip pat yra šio ES ekonomikos modelio dalis.

- „Žaliasis augimas“ yra ilgalaikis tikslas, tačiau įdomu kaip reaguoja į šiuos pokyčius Lietuvos žmonės? Ar keliaudama po Lietuvą ir pristatydama EP veiklą bei savo darbus girdėjote Lietuvos ūkininkų atsiliepimus, nuogąstavimus dėl šių pasikeitimų?

- Žinoma, nuogąstavimų dėl besikeičiančios bendrosios žemės ūkio politikos išlieka. Lietuvos ūkininkai dažniausiai baiminasi dėl papildomų administracinių sunkumų, kartais atsiranda besipiktinančių, kad „žalinimo priemonės“ pareikalaus papildomų investicijų ar tiesiog trukdys ūkininkavimui. Kita vertus, reikia pastebėti, kad Lietuvos žmonės visuomet gebėjo greičiau reaguoti į besikeičiančią situaciją. Daugelis supranta, kad naujai atsirandantys aplinkosauginiai reikalavimai yra ne našta, o galimybė.
 
- Ko siekiama keičiant žemės ūkio politikos kryptį? Kodėl šie pasikeitimai svarbūs kalbant apie Baltijos jūros regioną?

- Išskirčiau kelis aspektus. Pirma, pasikeitimais žemės ūkio politikoje norima kurti ūkininkavimui ir verslui palankesnes sąlygas bei mažinti administracinius reikalavimus. Antra, įgyvendinant „žalinimo priemones“, užsiimant tvaresniu ūkininkavimu siekiama gerinti aplinkosauginę būklę. Kalbant konkrečiai apie Baltijos jūros regioną, pastarosios priemonės prisidėtų prie taršos mažinimo Baltijos jūroje. Manau, kad žaliosios ekonomikos kūrimas suteikia naujų galimybių ir gali tapti raktu į švarią Baltijos jūrą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA