Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (348)
Kodėl Lietuvai geriau Europos Sąjungoje nei Sovietų Sąjungoje?
DELFI / Valdas Kopūstas

Kodėl Lietuvai geriau Europos Sąjungoje nei Sovietų Sąjungoje?

Šią savaitę Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Europos Parlamento (EP) nariui, buvusiam EP pirmininkui Hansui-Gertui Pötteringui įteikė Lietuvos valstybės apdovanojimą. Už nuopelnus Lietuvai ir šalies vardo garsinimą pasaulyje jam buvo suteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius.

H. G. Pötteringas nuo 1990-ųjų metų dirbo ir kovojo už tai, kad Lietuva taptų Europos Sąjungos (ES) nare. Vokiečių kilmės politikas prisipažino, kad buvo nesmagu, kad iš pradžių Lietuva atsiliko ir nebuvo priimta, tačiau po daugybės pastangų ši šalis kartu su kitomis kaimyninėmis valstybėmis prisijungė prie ES šeimos.

Hansas-Gertas Pioteringas
Hansas-Gertas Pioteringas
© DELFI / Kiril Čachovskij

EP narė Laima Liucija Andrikienė Seime surengtos spaudos konferencijos metu teigė, kad jaunoji karta privalo žinoti šio iškilaus politiko nuopelnus, kuris vadovavo plėtros grupei, priėmusiai svarbų dokumentą, leidusį Lietuvai prisijungti prie ES. „Simboliška, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu profesoriaus Pötteringo nuopelnai įvertinti valstybiniu apdovanojimu – ta ceremonija buvo ilgai laukta“, - teigė europarlamentarė.

Konferencijoje dalyvavęs buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius priminė kelis H. G. Pötteringo biografijos faktus – nuo 1979 metų šis politikas yra išrenkamas į EP, tad tai yra įspūdinga politinė karjera. O nuo 1999 metų iki 2007 metų jis vadovavo EP Europos liaudies partijai (EPP). „Man pačiam buvo didelė atrama rasti tarp ES lyderių tokį žmogų kaip H. G. Pötteringas, kuris yra išmintingas, intelektualus ir labai šiltas žmogus“, - negailėjo gerų žodžių A. Kubilius.

Paklaustas, kaip vertina, kad Lietuvoje priimtas įstatymas dėl komunizmo neigimo ir ar toks teisės aktas galėtų veikti visoje ES, H. G. Pötteringas teigė, kad yra visiškai aišku, kad totalitarinis komunizmas padarė siaubingų nusikaltimų, kaip ir nacionalsocialistai, todėl yra teisinga galvoti apie praeities nusikaltimus, žinoti istoriją ir mokėti ją, kad ji nesikartotų, tik tokiu būdu bus nutiestas kelias į ateitį.

Vertindamas Rusijos pastangas atbaidyti Ukrainą nuo Asociacijos sutarties su ES, jis pabrėžė, kad Rusija yra svarbi šalis ES kontekste ir visi yra suinteresuoti, kad Rusija vystytųsi demokratiškai. „Apmaudu, kad Vladimiras Putinas prieš kelis metus pasakė, kad yra didžiulė klaida, kad žlugo Sovietų Sąjunga. Tokia pozicija ir nuostata yra abejotina, kadangi Sovietų Sąjunga – toligi totalitariniam komunizmui, kuriame nėra jokios laisvės. Mes įveikėme nacionalsocialistų praeitį, išnagrinėjome visus nusikaltimus nuo 1933 iki 1945 metų, ir laikomės nuo jų atstumo. Jeigu sovietų nusikaltimai šlovinami, vadinasi, visi nusikaltimai, kuriuos jie padarė, Rusijai yra nesuvokiami. Linkiu, kad Rusija išnagrinėtų savo praeitį – tai svarbu laisvai Rusijos sielai ir santykiui su Europa ir visu pasauliu“, - išdėstė savo nuomonę EP narys.

Buvęs EP pirmininkas davė trumpą interviu MyEP, kurio metu pabrėžė, kad nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuva padarė labai didelę pažangą.

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė Jums įteikė Lietuvos valstybės apdovanojimą už paramą. Koks yra Jūsų ryšys su Lietuva?

- Aš visada palaikiau su Lietuva labai draugiškus santykius, nes ji labai stipriai nukentėjo per savo istoriją, būtent todėl Europos Parlamente kaip EPP vadovas ir EP pirmininkas stengiausi suteikti kuo daugiau politinio palaikymo Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

- Ar Lietuva pasikeitė? Kokių pokyčių matote? Galbūt yra sričių, ties kuriomis Lietuvai dar reikėtų padirbėti daugiau?

- Manau, kad Lietuva padarė didelę pažangą. Labai sunku pakeisti šalį nuo visuomenėje įsitvirtinusio komunizmo į demokratiją. Šiandien matome, kad demokratija čia veikia, partijose vyrauja skirtingos nuomonės, tai normalu. Demokratiniai procesai Lietuvoje veikia, ekonomika veikia ir Lietuva puikiai pirmininkauja ES Tarybai. Lietuva nuėjo tinkamu keliu ir sėkmingai tęsia jį.

- Ar jau galima vertinti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pasiekimus?

- Aš manau, kad yra labai svarbu tai, ką Lietuva daro, bendradarbiaudama su kaimyninėmis valstybėmis. Ypatingai santykiai su Ukraina svarbūs, Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos vyriausybė deda visas pastangas į Asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymą, bei sutarčių su Gruzija ir Moldova parafavimą. Vis dar yra darbų, kuriuos reikia padaryti, kad ir Julijos Tymošenko atveju. Ir aš labai vertinu tai, ką Lietuva daro šiame kontekste.

- Pasitikėjimas Europos Sąjunga krito. Gal galite įvardyti, kokios klaidos buvo padarytos ir kaip reikėtų tą pasitikėjimą atkurti?

- Kiek žinau, Lietuvoje labai daug žmonių pasitiki Europos Sąjunga – net 80 proc. Tačiau visada reikia dirbti, kad žmonės tikėtų mūsų politika, kad suprastų, jog Lietuva nebepriklauso nuo Maskvos, ji turi kitų 27 šalių palaikymą, ES institucijų palaikymą, ypač EP.

- Kitų metų gegužę vyks rinkimai į Europos Parlamentą. Kaip įtikinti žmones aktyviai balsuoti?

Manau, kad tai partijų, institucijų, organizacijų ir pačios visuomenės atsakomybės klausimas, kad žmonėms būtų nusiųsta tinkama žinutė apie tai, kas vyksta ES institucijose, tai svarbu Lietuvai, nes ji priklauso vertybių sąjungai, o praeityje, iki 1990 metų ji buvo Sovietų Sąjungoje ir neturėjo galimybės išreikšti savo identiteto. Tačiau tai yra įmanoma būnant Europos Sąjungos sudėtyje, nes mes vieningi šioje sąjungoje, ir ES pripažįsta ir sutinka su Lietuvos identitetu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA