Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Bronislawas Komorowskis

Ko galima tikėtis iš būsimų Lenkijos prezidento rinkimų?

Tragiška Lenkijos pirmosios poros ir dalies šalies elito žūtis balandžio 10 d. aviakatastrofoje ne tik keliais mėnesiais paankstino rudens pradžioje planuotus šalies prezidento rinkimus, tačiau ir sukėlė nemažą sumaištį Lenkijos politiniame gyvenime. Ką reiškia birželį vyksiantys pirmalaikiai Lenkijos prezidento rinkimai Lenkijos politinėms partijoms ir kaip būsimieji rinkimai gali atsiliepti Lenkijos santykiams su Lietuva?

Draugiškiausias prezidentas Lietuvai

Pirmiausia, reikėtų paminėti, kad tragiškai žuvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, buvo vertinamas kaip draugiškiausiai Lietuvos atžvilgiu nusiteikęs prezidentas. Nepaisant jo prieštaringos reputacijos Europos valstybėse ir konservatyvių pažiūrų, L. Kaczynskis sugebėdavo atskirti svarbių dvišalių strateginių klausimų sprendimą nuo bendros Lietuvos ir Lenkijos santykių darbotvarkės.

Kitaip tariant, dvišalių santykių problemos (kaip antai Lietuvos lenkų asmenvardžių rašyba lenkiškais rašmenimis) L. Kaczynskio nebūdavo siejamos su bendra Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės darbotvarke.

L. Kaczynskio netektis Lietuvai yra skaudi dar ir todėl, kad žuvusio Lenkijos prezidento dvynio brolio Jaroslawo  vadovaujamos konservatyvios dešiniųjų partijos „Teisė ir teisingumas“ (TT) pozicijos jau neatrodo tokios stiprios būsimuose Lenkijos prezidento rinkimuose.

Žuvęs Lenkijos vadovas, ketinęs šį rudenį pakartotinai kandidatuoti į Lenkijos prezidento postą, pačioje TT buvo vertinamas kaip savitas smunkančių partijos reitingų gelbėtojas (pirminių apklausų duomenimis, L. Kaczynskis turėjo užsitikrinęs 25 proc. rinkėjų paramą, o pagrindinis jo varžovas, liberalių pažiūrų „Pilietinės platformos“ (PP) partijos iškeltas kandidatas B. Komorowskis – 40 procentų).

Kol kas neaišku, ar brolį palaidojęs Jaroslawas Kaczynskis nuspręs dalyvauti prezidento rinkimuose. Jo dalyvavimas galėtų smarkiai padidinti rinkėjų paramą TT partijai, ypač šiuo metu, kai balandžio 10 d. tragiški įvykiai yra konsolidavę Lenkijos visuomenę. Tačiau buvęs Lenkijos premjeras gali dėl asmeninių priežasčių atsisakyti siekti aukščiausiojo posto šalyje dėl asmeninių priežasčių  - brolio žūties fakto ir slaugomos motinos sveikatos.

Tokiu atveju brolių Kaczynskių partija liktų be aiškaus lyderio, o visuomenės parama šiai partijai ilgainiui sumažėtų. Svarbu ir tai, kad įvykusioje balandžio 10 d. aviakatastrofoje be L. Kačinskio žuvo ir daug TT partijos narių, atstovaujančių taip vadinamą „naująją bangą“, savo nuosaikesnėmis pozicijomis galėjusių pakeisti TT partijos įvaizdį visuomenėje.

Ką atneštų Lietuvai tikėtina B. Komorowskio pergalė?

Ekspertų nuomone, tikėtina, kad būsimuose Lenkijos prezidento rinkimuose laimės PP partijos kandidatas, Lenkijos parlamento pirmininkas Bronislawas Komorowskis.

Lietuvai B. Komorowskio pergalė būtų nevienareikšmiška. Viena vertus, PP partija atstovaujanti liberaliems ir pragmatinio pobūdžio interesams, savo veikla yra įrodžiusi, kad dvišaliuose santykiuose su Lietuva ji linkusi tarpusavyje susieti visus svarbesnius dvišalio bendradarbiavimo klausimus, o tai itin nenaudinga Lietuvai.

Pavyzdžiui, PP atstovaujantis Radoslawas Sikorskis teigė neatvyksiąs į Lietuvą tol, kol Lietuvoje nebus išspręsti tautinių mažumų klausimai. Įvertinant tai, kad Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko vadovaujama PP nereiškia didelio entuziazmo bendraudama su Lietuva, galima manyti, kad PP, atstovui tapus Lenkijos prezidentu, Lietuvos ir Lenkijos santykiai blogės.

Kita vertus, nereikėtų atmesti galimybės, kad tapęs Lenkijos prezidentu  B. Komorowskis stengtųsi atlikti savitą „taikytojo“ vaidmenį tarp PP partijos ir Lietuvos vyriausybės.

Lietuviškos šaknys

Priminsime, kad B. Komorowskis turi lietuviškų šaknų (prof. Mykolas Riomeris, Lietuvos konstitucinės teisės pradininkas, buvo B. Komorowskio prosenelės brolis) ir labai palankiai vertina Lietuvą. Todėl B. Komorowskio kandidatūrą Lietuvai reikėtų vertinti kaip geriausiai įmanomą variantą tarp kitų PP kandidatų.   

Pabaigai reikėtų paminėti, kad balandžio 10 d. įvykiai Lenkijos politinėms partijoms iškėlė nemažai vidinių dilemų. TT partijai prezidento žūtis pirmiausiai reiškė, kad partija prarado stiprią visuomenės paramą turintį kandidatą. PP partijai L. Kaczynskio žūtis apskritai sukėlė identiteto krizę. Iki L. Kaczynskio žūties pagrindinis PP tikslas prezidento rinkimų kampanijoje buvo L. Kaczynskio išstūmimas iš politinės arenos, todėl po įvykusios aviakatastrofos PP privalės rimtai permąstyti savo rinkiminę strategiją.

Kai kurie užsienio ekspertai netgi nuogąstauja, kad PP gali grėsti skilimas arba dezintegracija. PP pozicijas būsimuose prezidento rinkimuose apsunkina ir tai, kad partijos  deleguotas kandidatas B. Komorowskis, šiuo metu laikinai einantis šalies vadovo pareigas, turi itin atsargiai elgtis ir faktiškai nedemonstruoti savo partinės priklausomybės. Artėjančioje rinkiminėje kovoje dėl prezidento posto jis bus suvaržytas savo dabartinių šalies vadovo pareigų.

 Nepavydėtinoje padėtyje po balandžio 10 d. įvykių atsidūrė ir Lenkijos kairieji, kurių „Demokratiniam kairiųjų Aljansui“ (DKA) tiesiog gresia susiskaldymas, nes balandžio 10 d. aviakatastrofoje žuvęs Jerzy Szmajdzinskis, nors ir turėjęs nedidelę rinkėjų paramą, visgi buvo kompromisinis kandidatas tarp įvairių besivaržančių grupių DKA viduje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA