Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (7)
Kas bendro tarp Lietuvos ir Kroatijos?
AP/Scanpix

Kas bendro tarp Lietuvos ir Kroatijos?

Auštantis Liepos 1 d. rytas atnešė du istorinius įvykius - Lietuva pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai tuo pačiu metu, kai Kroatija įstojo į gausėjančią Europos šeimą.

Praėjusi savaitė buvo pilna renginių šioms progoms paminėti. Zagrebas aidėjo džiaugsmingais šūksniais. Vilnius neatsiliko surengdamas šventę, pritraukusią ES elitą.

Tačiau Briuselyje abu įvykiai buvo minimi kartu, būtent pažymint, jog šios dvi progos negali būti aplaistomos šampanu atskirai. Gardaus lietuviško maisto apsuptyje, skambant nuotaikingam kroatų chorui ES taryba priėmė dūzgiančią minią svečių. Kadangi kalbas sakančių buvo daug norinčių, teko draugiškai varžytis dėl scenos. Iš visų tartų minčių labiausiai įstrigusi į galvą - kad Kroatijai itin pasisekė įstoti į ES Lietuvai perimant vadžias.

Abejų šalių lūkesčiai dėl ateities kyla iš panašaus istorinio konteksto. Mažos valstybės, aršiai kovojusios dėl nepriklausomybės, norinčios įtvirtinti savo egzistavimą tiek Europos, tiek pasaulio mąstu.

Šis noras parodyti savo kultūrinį ir politinį savitumą lemia tiek entuziazmą, tiek nuogastavimą dėl ateities. Nepaisant milžiniškų Lietuvos pastangų stumtis į priekį nuo 2004 m. ir Kroatijos beveik dešimtmetį trukusių pastangų įstoti į ES, kyla pora svarbių klausimų.

Visų pirma, ar Lietuvos pirmininkavimas Taryboje nėra tiktai hiperbolizuojamas formalumas?

Kritikai pabrėžia, jog Lietuvai bus mažai vietos saviraiškai, reikės paprasčiausiai važiuoti jau nutiestais bėgiais. Optimistai, tuo tarpu, žiūri į visą situaciją kaip puikią progą parodyti Lietuvos gabumus valdant milžinišką Europos aparatą; mūsų charakteris pasireikš per kompetenciją, nebūtinai per perdėtai ambicingus planus.

Antra, ar Kroatijos ateitis bus geresnė Europos šeimos kontekste ir kaip padaryti, kad jos įstojimas nebūtų sparčiai nurašomas kaip tik dar vienas renginys?

Turint omenyje Kroatijoje vykusius milžiniškus pokyčius per ilgą laiko tarpą vardan ES narystės, galima neabejoti, kad Liepos 1 d. proga yra kažkas daugiau nei įsiliejimas tik į finansais pagrįstą sąjungą. Kroatijos svarba ES pasireiškia per pastangas įtvirtinti Europines vertybes ir dėl fakto, kad jos pavyzdys gali paskatinti šalis kandidates Balkanuose daryti tą patį.

Lietuva ir Krotija iš esmės supranta viena kitos siekius. Šalių artimas bendradarbiavimas ateityje turėtų atnešti daug teigiamų pokyčių. Tereikia nepamiršti, kad Lietuvos pirmininkavimas vykdomos ne vien dėl mūsų statuso kėlimo, būtina nuolatos atminti kertinę ES aspiraciją - bendra gerovė ir Europos stiprinimas. Lieka tikėtis, jog tai nebus užmiršta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA