Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Kaip iš tiesų reikia kovoti su terorizmu?

Kaip iš tiesų reikia kovoti su terorizmu?

Kovai su naujais pavojais reikia naujų priemonių. Šiandien Europos Komisija ragina visas ES šalis dar stipriau kovoti su smurtiniu ekstremizmu ir terorizmu. Visoje Europoje turėtų būti programų, kurios padėtų žmonėms pasitraukti iš ekstremistinių judėjimų. ES valstybės narės privalo glaudžiau bendradarbiauti – tam reikia sukurti šios srities Europos žinių centrą.

Kodėl reikia taip skubėti? Kad suvoktume, su kuo kovojame, pažvelkime, pavyzdžiui, į leidinį „Inspire“. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip bet kuris kitas mėnesis žurnalas: blizgus viršelis, ilgi interviu, didelės nuotraukos ir jų montažai. Tačiau čia panašumai baigiasi. Nuotraukose – ryžtingi kaukėti vyrai su automatiniais ginklais, sugriauti miestai ir kruvini peiliai. Straipsniuose – nurodymai, kaip savo virtuvėje pasigaminti bombą. Susidomėję skaitytojai gali sužinoti, kaip vykdyti užpuolius be šaunamųjų ginklų. Neturi šautuvo? Pervažiuok žmones automobiliu. Naujausio numerio foto montaže per visą puslapį – plačiai į kamerą besišypsantis Bostono sprogdintojas Tamerlanas Carnajevas, už jo – purūs debesys ir taikos balandžiai.

„Inspire“ – kelis kartus per metus anglų kalba leidžiamas „Al Kaidos“ remiamas žurnalas. Tai viena iš daugelio naujų propagandos priemonių, kurias naujų narių verbavimui pasitelkia smurtinės grupuotės. Nors žurnalas tikriausiai rengiamas Jemene, norintieji pasinerti į teroristines fantazijas vos porąkart spustelėję pelę gali jį lengvai susirasti ir pasiskaityti straipsnius, kuriuose liaupsinamas neva garbingas savižudžių sprogdintojų gyvenimas. „Inspire“ „Al Kaidai“ jau atsipirko – įvyko tragedija, per kurią trys žmonės žuvo ir 264 buvo sužeisti: manoma, kad du Bostono sprogdintojai bombas iš greitpuodžių pasigamino remdamiesi pirmajame žurnalo numeryje paskelbtais piešiniais.

Šiuo metu grupuotės, skatinančios ekstremistines pažiūras, turi galimybių įtraukti į jas linkusius asmenis. Tačiau smurtinius išpuolius jie gali vykdyti ir vieni, neprisijungę prie grupuočių. Ekstremizmo problema nėra susijusi su viena ideologija ar religija. Andersas Behringas Breivikas savo žiaurius išpuolius grindė fašistine ideologija, kuria domėjosi vienas namuose. Jis yra puikus „vienišo vilko“, kuris mirtinus išpuolius rengia slapta, nepastebėtas institucijų, pavyzdys.

Nuo tokių išpuolių nėra apsaugota nė viena Europos šalis. 2012 m. Tulūzoje ir Montobane (Prancūzijoje) Mohamedas Merah nužudė septynis žmones – suaugusius ir vaikus, musulmonus ir žydus, policijai nespėjus jo susekti. Vengrijoje nacių grupuotės žudė ir mušė romus. 2010 m. Švedijoje Taimūrui Abdulvahabui (Taimour Abdulwahab) susprogdinus vamzdines bombas vos nežuvo nekalti praeiviai, ieškoję dovanų Kalėdoms. Šį rudenį Graikijoje fašistinės grupuotės „Auksinė aušra“ narys nudūrė reperį Pablą Fisą.

Dar neišblėsus atsiminimams apie šiuos tragiškus įvykius, Europa vienijasi ir ieško bendro sprendimo. Lėtai, bet užtikrintai mokomės iš savo ir kitų patirties. 2011 m. mano iniciatyva įkurtas Informacijos apie radikalizaciją tinklas kelerius pastaruosius metus rengė priemonių rinkinį, kuris padėtų Europai kovoti su smurtiniu ekstremizmu. Tinklas vienija 700 nacionalinio ir vietos lygmens policijos, jaunimo atstovų, socialinių darbuotojų, tyrėjų ir kitų šios srities ekspertų iš visos Europos, kurie dalijasi patirtimi ir rengia įvairias priemones.

Šiandien pristatome jų darbo rezultatus. Tinklo pastangomis parengta keletas veiksmų, kurie galėtų gerokai pagerinti Europos apsaugą nuo smurtinio ekstremizmo. Europos Komisija pristato dešimt rekomendacijų, kurias ES valstybės narės turėtų kuo greičiau įgyvendinti. Rekomendacijų tikslas – pagerinti valdžios institucijų ir kitų subjektų bendradarbiavimą. Be to, įvairūs subjektai skatinami imtis aktyvesnių veiksmų vietos lygmeniu, kad jie pasiektų tiek ekstremizmu vos susidomėjusius asmenis, tiek norinčiuosius pasitraukti iš smurtinių grupuočių. Kai kurios ES šalys šioje srityje nuveikė gerokai daugiau negu kitos.

Galimybę pasinaudoti programomis, kuriomis kovojama su radikalizacija arba kurios padeda pasitraukti iš grupuočių, turėtų užtikrinti visos ES šalys. Gerai žinoma, kad tokios programos yra naudingos, tačiau jas vykdo tik kelios Europos šalys. Šią padėtį reikia pakeisti. Be to, visos Europos šalių policijos pareigūnai ir socialiniai darbuotojai turėtų būti mokomi nustatyti jaunuolių radikalėjimo ženklus ir mokėti kovoti su šiuo reiškiniu.

Taip pat turime geriau naudotis visų ES valstybių narių sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Todėl ES sukurs Europos žinių centrą, kuris padės kovoti su smurtiniu ekstremizmu ir palengvins nacionalinių ir vietos valdžios institucijų bei kitų sprendimus priimančių institucijų darbą. Naudodamasis ES lėšomis, šis centras taip pat koordinuos šios sudėtingos srities mokslinius tyrimus.

Europos Komisija ragina ES valstybes nares pateikti nacionalinius planus, į kuriuos būtų įtraukti geresnės prevencijos užtikrinimo veiksmai. Be to, turime glaudžiau bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis, kuriose suradikalėję jaunuoliai dalyvauja mokymo stovyklose.

Pilietinė visuomenė turi daug konkrečių žinių apie kovą su radikalizacija – tiek vietos lygmeniu, tiek internete. Kad geriau kovotų su ekstremistų propaganda internete, šalių valdžios institucijos turi glaudžiau bendradarbiauti su pilietine visuomene. Pavyzdžiui, turime sukurti metodus, kaip džihadistų forumuose pateikti prieš radikalizaciją nukreiptų minčių. Tokios bendrovės kaip „Google“ ir „Facebook“ jau vykdo svarbią kovą su neapykanta internete. Mokykloms šioje srityje taip pat tenka svarbus vaidmuo – jos turi didinti atsparumą ekstremistų pranešimams, kuriais aukštinamas smurtas. Taigi šiandien pateiktose rekomendacijose Europos Komisija ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir švietimo srityje.

Šiuo metu turime spręsti didžiulius uždavinius, jų bus ir ateityje. Todėl svarbu geriau bendradarbiauti. Keletas smurtą skatinančių grupių, kaip antai partija „Jobbik“ Vengrijoje ir „Auksinė aušra“ Graikijoje, tvirtėja ir šiais metais galėtų patekti į Europos Parlamentą. Be to, apie 1 200 europiečių buvo išvykę į Siriją dalyvauti pilietiniame kare. Tarp jų – grupelė jaunų radikalų vyrų, kurie prisijungė prie teroristinių grupuočių, buvo apmokyti ir kare sutvirtėjo. Grįžę į Europą jie turėtų būti laikomi akivaizdžiai pavojingais saugumui.

Europos šalys turi geriau pasirengti užkirsti kelią jų teritorijoje plėtojamai teroristinei ideologijai, pavieniams teroristams ir smurtui, kuris grindžiamas ksenofobija. Tam, kad kova su smurtiniu ekstremizmu būtų veiksminga, visi suinteresuotieji subjektai privalo glaudžiau bendradarbiauti.

Cecilia Malmström - už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA