Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (66)
Kaip balsuoti, kai „nėra už ką balsuoti“
DELFI / Valdas Kopūstas

Kaip balsuoti, kai „nėra už ką balsuoti“

„Tai kad nėra už ką balsuoti“ – frazė, kurią pastaruoju metu girdime dažnai. Tokie atsidūsėjimai gali reikšti ir tam tikrą beviltiškumą. Kita vertus, gal tai rodo, kad vis labiau apgalvodami ir atsakingiau renkamės tuos kandidatus, kuriems atiduodame savo balsą. Siekiant padėti piliečiams apsispręsti, kurį politiką verta palaikyti, ne viena pilietinė organizacija pasiūlė kandidatams būdus išreikšti savo poziciją. Įvairūs klausimai buvo užduoti ir kandidatams į prezidentus, ir į Europos parlamentą.

Štai tarptautinė Briuselyje įsikūrusi Europos katalikų šeimų asociacijų federacija (tai nėra Katalikų Bažnyčios įsteigta organizacija!), kartu su partneriais įvairiose Europos Sąjungos šalyse, vykdo kampaniją „Šeima – Europos turtas!“ Jos metu kandidatai į Europos parlamentą yra kviečiami pasirašyti manifestą už šeimai palankią politiką. Šiuo paprastu įsipareigojimu piliečių organizacijos, tėvų ir šeimų asociacijos bei politikai susitaria visomis įmanomomis priemonėmis vykdyti politiką, kuri saugotų ir stiprintų šeimą. Gilinantis į šios kampanijos kvietimą, kyla du pagrindiniai klausimai. Kodėl politika turėtų būti palanki šeimai? Ir kokia politika yra palanki šeimai? Bet pradėti reikėtų nuo daug bendresnio klausimo, kodėl apskritai verta balsuoti EP rinkimuose.

Kodėl verta balsuoti?

2014 m. Europos Parlamento rinkimai yra itin svarbūs, nes pirmą kartą ES istorijoje lems, kas vadovaus Europos Komisijai – ES vykdomajai institucijai. 2009 m. Lisabonos sutartimi EP buvo suteikti nauji ir svarbūs įgaliojimai: išrinkti Europos Komisijos pirmininką. Taigi balsuodami EP rinkimuose piliečiai nuo šiol gali aiškiai išsakyti savo nuomonę dėl to, kas turėtų perimti ES valdžios vairą.

Po rinkimų iškilusi nauja politinė dauguma kitus penkerius metus taip pat formuos Europos teisėkūrą įvairiose srityse nuo bendrosios rinkos iki piliečių laisvių. Nors ES ar EK nereguliuoja šeimos srities, šeimą liečiančios politikos formavimas yra kiekvienos valstybės narės atsakomybė, tačiau šių institucijų kitose srityse priimami sprendimai kuria aplinką, kurioje gyvena šeimos. O pastarųjų metų pavyzdžiai (Estrela ar Lunachek rezoliucijos) rodo, kad kai kurie parlamentarai turi pretenzijų išplėsti Europos Sąjungos institucijų kompetencijų ribas ir įsibrauti į šalių narių formuojamą politiką šeimos srityje bei privatų žmonių gyvenimą. Tad renkantis kandidatus, būtina paklausti, ar jie pasiryžę išlaikyti tinkamą šalių savarankiškumą sprendžiant su šeima susijusius klausimus, o taip pat ar yra pasiryžę padėti kurti šeimai palankią politiką kiekvienoje ES šalyje, naudojantis tomis priemonėmis, kurias numato jau galiojantys tarptautiniai susitarimai.

Parlamentas – vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija – rengia teisės aktus, turinčius poveikį kasdieniam ES piliečių gyvenimui, taigi ir kiekvieno piliečio balsas EP rinkimuose yra svarbus. Rinkimuose kiekvienas galime balsuoti už šeimą ir jai palankią politiką.

Kodėl politika turėtų būti palanki šeimai?

Atsakymas į šį klausimą gana paprastas. Šeima – mūsų visuomenės pamatas. Šis teiginys pastaruoju metu dažnai kartojamas vis primenant, kad tokia nuostata įtvirtinta ir LR konstitucijoje. Tarptautiniai dokumentai, tokie kaip Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, taip pat pabrėžia, kad „šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė, ir ji turi teisę būti visuomenės ir valstybės saugoma“. Į šeimą ir jos poreikius nukreipta politika nėra sena, šiuolaikinei demokratijai svetima kryptis. Jungtinių tautų organizacija 2014 metus paskelbusi Tarptautiniais šeimos metais1 ir pakvietusi apžvelgti šeimos padėtį pasaulyje primena, kad visuomenės gerovė priklauso nuo šeimos gerovės. Didelis skaičius pilietinių organizacijų iš viso pasaulio taip pat išreiškė paramą2 tokiai politikos krypčiai, kuri saugo ir stiprina šeimą.

Išskirti – tai ne diskriminuoti

Tačiau vis nerimsta diskusijos, kas yra toji šeima, kurią teisėtai galime vadinti visuomenės pagrindu? Juk kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo to, su kuo ir kiek ilgai gyvena, savo darbu ir kitokia veikla prisideda prie visuomenės gėrio. Ar galima išskirti vieno tipo šeimą? Ar tai sąžininga ir nediskriminuoja kitų? Ir gerai, kad diskutuojame. Kuo daugiau kalbėsime, tuo labiau teiginiai, išsakomi oficialiuose dokumentuose, „nusileis“ į mūsų kasdienius gyvenimus.

Šeima, kylanti iš santuokos yra išskiriama, nes ji skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų. Išskirtinumas nereiškia, kad jų indėlis yra geresnis nei kitų piliečių, tai tik reiškia, kad sutuoktinių indėlis kai kuriais aspektais skiriasi nuo kitas bendro gyvenimo formas pasirinkusių asmenų indėlio. Štai du pagrindiniai skirtumai: tokios šeimos pagrindas yra vyro ir moters (skirtingų lyčių bet lygių savo verte asmenų) sąjunga, apibrėžta abipusio ir viešai išreiškiamo įsipareigojimo (t. y. santuokos), taip pat tai yra sąjunga, kurioje natūraliai gali gimti vaikai ir augti su savo abiem tėvais. Dėl šių savybių, šeima, kylanti iš santuokos, prie visų mūsų gėrio prisideda išskirtiniu būdu: pabrėžia skirtingų lyčių bei abipusio ir ilgalaikio įsipareigojimo reikšmę, kuria aplinką, geriausią vaikams gimti ir augti. Ne vienas tyrimas rodo, jog vaikai, gyvenantis su abiem susituokusiais tėvais turi mažiau elgesio problemų, geriau bendrauja su tėvais, jų geresni kognityvinai gebėjimai, geresnė psichinė sveikata.

Bent jau iki šiol buvo visuotinai pripažįstama, kad visuomenės gyvybingumas priklauso nuo vyro ir moters įsipareigojimo vienas kitu rūpintis, dalintis savo gyvenimu ir jų pasiryžimo būti atvirais naujai gyvybei. O šeimos negyvena vakuume: galimybės pasirūpinti savo vaikais ar kitais šeimos nariais priklauso ne tik nuo asmeninio požiūrio, o taip pat ir nuo socialinės, ekonominės situacijos ir bendrai vykdomos politikos.

Kokia politika yra palanki šeimai?

Trumpą atsakymą į klausimą, kokia turi būti politika palanki šeimai, siūlo kampanijos „Šeima – Europos turtas!“ manifestas, sudarytas iš 12 punktų, kuriuos galime suskirstyti į tris grupes.

Pirmieji trys teiginiai rodo, koks požiūris į žmogų yra draugiškos šeimai politikos pagrindas. Pirmiausia, pabrėžiama, jog vyrų ir moterų skirtumai yra reikšmingi. Politikoje neturėtume ištrinti šių skirtumų, o į juos atsižvelgti ir pripažinti vienodai vertingais. Manifestas taip pat kviečia išsaugoti santuoką, kaip vyro ir moters sąjungą, bei užtikrinti pamatinę žmogaus teisę į gyvybę ir negimusiems vaikams.

Antrojoje dalyje apibrėžiamos tam tikros šeimų ir tėvų teisės, kurių, beje, nereikėtų suvokti kaip valstybės šeimai suteikiamų privilegijų. Tai vadinamosios pamatinės teisės, kurias valstybė yra įpareigota saugoti ir prireikus ginti, tačiau jos nėra suteikiamos, jos atsiranda tada, kai sutuoktiniai sukuria šeimą, kai vyras ir moteris tampa tėvais. Manifestas kalba apie tėvų teisę patiems auklėti savo vaikus, šeimų teisę būti visuomenės saugomoms ir remiamoms, tėvų ir šeimų teises dalyvauti politikos kūrime ir būti atstovaujamiems politikoje.

Trečiojoje manifesto dalyje kalbama apie ekonominius aspektus ir kviečiama įsipareigoti kurti tokias priemones, kurios užtikrintų šeimų ekonominę gerovę. Ekonomika turėtų tarnauti šeimai, o tai reiškia – žmogui, užtikrinant profesinio gyvenimo, kitaip tariant, karjeros ir šeimos gyvenimo pusiausvyrą. Siūloma pripažinti, kad neoficialus, namuose atliekamas motinos ir tėvo darbas yra tiek pat vertingas, kaip ir profesinis darbas. Atkreipiamas dėmesys, jog ne visose ES šalyse yra užtikrinamos motinų teisės į motinystės atostogas. Primenama, kad kiekvienai šeimai būtinas garbingas darbas ir šeimos nariai turi teisę dirbti ir uždirbti tiek, kad galėtų išlaikyti šeimą.

Svarbu paminėti, jog šis piliečių bei politikų įsipareigojimas bendradarbiauti kuriant šeimai palankią politiką yra tik ilgo kelio pradžia. Manifestu išsakomi tik pagrindiniai principai bei gairės. Apsisprendus dėl naujos EP sudėties, kampaniją vykdančios organizacijos, šeimas ir tėvus atstovaujančios asociacijos yra pasiruošusios bendradarbiauti su politikais kuriant konkrečius šeimai palankios politikos įrankius.

Požiūris į šeimą – vienas iš svarbių kriterijų

Žinoma, pritarimas „Manifesto už šeimą“ nuostatoms yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuo reikėtų atsižvelgti sprendžiant apie kandidatų tinkamumą tapti Lietuvos atstovais EP. Apsisprendžiant verta atkreipti dėmesį ne tik į šį parašą, bet ir į iki šiol nuveiktus darbus bei išsakomą poziciją kitais, Lietuvai ir Europai svarbiais klausimais. Tačiau neabejotinai, šis klausimas yra vienas iš svarbiausių, nes nuo jo priklauso, kokioje visuomenėje gyvensime ir kokią ją paliksime savo vaikams. Be to, stiprios ir aktyvios šeimos ugdo kūrybingus bei atsakingus piliečius, kurie ir kuria racionalią ir teisingą politiką kitose srityse.

Iki šios „Manifestą už šeimą“ pasirašė keletas TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tautininkų sąjungos kandidatų. Iki rinkimų į EP nuolat atnaujinamą kandidatų, pasirašiusių manifestą, sąrašą bei informaciją apie kampaniją galite rasti internetiniame puslapyje www.voteforfamily2014.eu .

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA