„Nemanau, kad tai yra pavojus Lietuvai“, - taip EP narys J.V. Paleckis įvertino dalies Lietuvos politologų keliamus nuogąstavimus, kad Lenkijai suartėjus su Rusija, susidarys nauja Paryžiaus – Berlyno – Varšuvos ir Maskvos ašis, o Lietuvos interesai gali tapti nebegirdimi Europos Sąjungoje.
J. V. Paleckis teigė gerėjančius Lenkijos, didžiųjų ES valstybių bei Rusijos santykius vertinantis kaip normalių bendradarbiavimo tinklų mezgimą, kurie, jo manymu, naudingi ir didelėms, ir mažoms šalims. EP narys sakė su pavydu stebėjęs Lenkijos ir Rusijos santykių evoliuciją, kurią, pasinaudodamas naująja Katynės tragedija, „įgyvendina“ Lenkijos premjeras D. Tuskas: „Lenkijai tai yra didžiulis ekonominis interesas, Rusijai tai taip pat naudinga, nes, reikia pripažinti, ji prisigamino daugybę priešų savo pasienyje.
Geri santykiai su Lenkija Rusijai būtų svaraus partnerio suradimas“. Paprašytas įvertinti Lietuvos visuomenės pasiruošimą suartėti su Rusija, J. V. Paleckis tvirtino, kad potencialas tam yra, nepaisant 20 – 30 proc. lietuvių, į Rusiją žiūrinčių priešiškai: „Jei į gerėjančius Vakarų ir Rusijos santykius žiūrėsime pro praėjusio amžiaus 4 – 5 dešimtmečių prizmę, tada būtų dėl ko nerimauti. Bet tie laikai, kai viešpatavo kumščio teisė, jau pasibaigė ir, tą suvokus, reikia „įsipaišyti“ į naują sistemą, o ne visą laiką dejuoti, kad atsiras naujas Hitleris, Ribentropas, Stalinas ar Molotovas. Tai primityvu“ - dalies Lietuvos visuomenės nuostatas apibūdino J. V. Paleckis.
Paklaustas, kiek realu Lietuvai "įsipaišyti" į naująją sistemą, kurioje svarbų vaidmenį vadins Lenkija, kai santykiai su kaimyne suprastėję dėl pavardžių rašybos ir gatvių pavadinimų, europarlamentaras neskubėjo kritikuoti Seimo priimto sprendimo neleisti rašyti pavardžių ne lietuvių abėcėlės rašmenimis.
EP narys teigė ne kartą lankęsis lenkų tautinės mažumos gausiai gyvenamose vietovėse ir matęs jam nerimą keliančių dalykų: „Dalis Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose gyvenančių lenkų kilmės Lietuvos piliečių nenori jaustis esantys Lietuvos piliečiai, jie nori jaustis Lenkijos piliečiais. Tai, mano manymu, yra pagrindas, kodėl tokie visiškai paprasti dalykai kaip lentelės bei pavardės nėra leidžiamos“.
Paprašytas patikslinti, koks elgesys konkrečiai kelia nerimą, J. V. Paleckis teigė lenkų tautinės mažumos gyvenamuose rajonuose pastebėjęs stiprų nenorą integruotis bei kalbėti valstybine kalba: „Kai išgirsti tik lenkišką arba rusišką atsakymą ir nenorą ar nemokėjimą kalbėti lietuviškai, manau, problema yra. Lietuvių kilmės Lenkijos piliečiai, gyvenantys Seinų krašte, puikiai kalba lenkiškai, jie integruoti į Lenkijos gyvenimą, supranta, kad gyvena Lenkijoje ir priima tas žaidimo taisykles. Čia gyvenantys lenkų kilmės Lietuvos piliečiai jaučiasi šiek tiek kitaip ir tai aštrina santykius“.
Tačiau EP narys nebuvo toks atlaidus dėl Lietuvos pozicijos Kaliningrado klausimu.
J. V. Paleckis teigė nesuprantąs, kodėl Lietuva dvejoja dėl Lenkijos ir Rusijos iniciatyvos panaikinti vizų rėžimą Kaliningrado sričiai, kuriai, viešėdama Vilniuje, palaikymą pareiškė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Neseniai Pagėgių rinktinėje lankęsis EP narys sakė iš pasieniečių išgirdęs pritarimą tokiam žingsniui, nors atidarius sieną, darbas pareigūnams pasidarytų sudėtingesnis.
EP Saugumo ir gynybos pakomitečio vicepirmininko pareigas einantis J. V. Paleckis tvirtino, kad vienintelis argumentas prieš bevizį rėžimą su Kaliningradu, o vėliau ir visa Rusija – iš ES gaunama parama: „Lietuva iš ES gauna didelę finansinę paramą Kaliningrado tranzitui užtikrinti. Dabar mes uždirbame, o, panaikinus vizas, finansavimas, matyt, irgi būtų nutrauktas. Tačiau, jei tai rimčiausias argumentas, man atrodo jis nepakankamas. Mes daugiau laimėtume, jei vizos būtų panaikintos“, - sakė europarlamentaras J. V. Paleckis.
Europos Sąjunga Specialiajai Kaliningrado tranzito programai tęsti 2007-2013 metams Lietuvai numatė skirti 108 mln. eurų.