Kaip rašo „The Washington Post“, jei separatistinė Škotijos vyriausybė pasieks savo tikslų per referendumą, kuris, kaip planuojama, įvyks 2014 m. rugsėjo mėn., 300 metų trunkanti seniausia JAV sąjungininkė - Škotijos, Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos sąjunga – atsidurs kelyje į dezintegraciją.
Tai gana melodraminis, tačiau vis dėlto labai tikslus galimo Škotijos išstojimo iš vienos sėkmingiausių politinių, socialinių ir ekonominių sąjungų žmonijos istorijoje proceso apibūdinimas.
Sudėtinės JK dalys glaudžiai susijusios viena su kita, todėl, jei škotai nubalsuotų už atsiskyrimą nuo JK, tai turės nepaprastai rimtų padarinių. Likusi JK dalis ir toliau liktų viena svarbiausių žaidėjų pasaulinėje arenoje, tačiau laikui bėgant jos pozicijos pasaulyje silptų, nes atsiskyrus Škotijai JK prarastų trečdalį savo teritorijos, penkis milijonus gyventojų ir reikšmingą savo autoriteto dalį.
Jei viena esminių Vakarų pasaulio sąjungų imtų irti, pasaulinis balansas patirtų reikšmingą smūgį. Diplomatine ir karine prasme, JK visada priklausė aukštesnei reikšmingumo kategorijai, todėl Škotijos atsiskyrimas turėtų didelės įtakos jos vaidmeniui pasaulyje. Tai susiję ir su tuo, kad D. Britanijos atominė bazė išsidėsčiusi Škotijoje, o dabar Škotijos atsiskyrimo šalininkai primygtinai reikalauja perkelti šią bazę už šalies ribų. Atsižvelgiant į tai, kad JAV ir kitos valstybės neigiamai vertina galimą D. Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos (ES), galima tik įtarti, kokį poveikį turėtų pačios JK griūtis.
Grandininė JK iširimo reakcija turėtų pasekmių toli už JK ribų. Šiuo metu separatistinių judėjimų lyderiai visoje Europoje su atviru susidomėjimu laukia debatų Škotijoje rezultatų. Ispanijoje daugiau nei milijonas katalonų išėjo į gatves, reikalaudami pripažinti Katalonijos nepriklausomybę. Baskų krašto gyventojų skaičius pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo, tačiau noras tapti nepriklausoma valstybe niekur nedingo. Belgijoje, kur vienybė šiandieną nepaprastai trapi, flamandų nacionalistai leido aiškiai suprasti, kad tuo atveju, jei Škotija bus priimta į ES ir NATO, jie taps kitais eilėje. Po jų gali ateiti ir kitų eilė.
Šiuo metu mums vertėtų susimąstyti dėl Europos rebalkanizacijos pasekmių. Trapaus ir nestabilaus pasaulio sąlygomis, kai problemos ir jų sprendimas labai greitai tampa pasaulinio masto klausimais, nacionalizacija niekam nebūtų naudinga, ji tik padidintų nesutarimų atmosferą.
Prieš dvejus metus nacionalistai ėmė kontroliuoti Škotijos parlamentą. Dabar jie linkę teigti, kad greitu metu viskas pasikeis, tačiau tuo pačiu metu jie tvirtina, kad viskas liks taip pat.
Tai tikrai neskamba įtikinamai. Atsiskyrimas – tai atsiskyrimas, o atskira valstybė – tai atskira valstybė.
Pradžiai vertėtų apžvelgti separatistų pareiškimus. Buvo žadėta, kad Škotija ir toliau paklus JK karalienei, bus išsaugota vieninga rinka, normatyvinis teisinis režimas (tai priklausys nuo sudėtingų ir nebūtinai palankių derybų), ta pati valiuta (kalbama apie eurą, tačiau kitos JK sudėtinės dalys skeptiškai ar net atvirai priešiškai vertina euro įvedimą), taip pat ir narystė ES (klausimo dėl naujosios narės priėmimo aptarimas greičiausiai bus gana įtemptas).
Separatistai taip pat žada išsaugoti televizijos programas, tačiau jų veiklos kontroliavimas bus perduotas atitinkamai Škotijos institucijai, bei prisijungti prie NATO nepaisant to, kad jų griežta prieš branduolinius ginklus nukreipta pozicija greičiausiai sutrukdys Škotijai įstoti į šią branduolinės ginkluotės sąjungą.
670 puslapių apimties separatistų programos dokumentas buvo išplatintas Škotijos vyriausybės 2013 m. gruodžio mėn. Jau dabar aišku, kad atsakymai rimtus klausimus dėl valiutos, mokesčių režimo ir pensijų pasirodys tik po referendumo, o tiksliau – derybų pabaigoje. Pareiškimas dėl to, kad atsiskyrusi nuo JK Škotija taps turtingesnė, stabilesnė, įtakingesnė ir teisingesnė, iš esmės yra klaidingas. Kaip gi bus iš tiesų? To nežino niekas.
Abejoju, kad mano tėvynainiai žengs šį beatodairišką žingsnį, skiriantį juos nuo atsiskyrimo nuo JK. Remiantis atliktais viešosios nuomonės tyrimais, Škotijos atsiskyrimą remia ne daugiau 30 proc. gyventojų, tačiau nevertėtų lengvabūdiškai vertinti to, kas vyksta šiuo metu. Separatistai puikiai organizuoti ir nusiteikę ypatingai ryžtingai. Be to, jie turi pakankamai svarių finansavimo šaltinių.
D. Britanijos sąjungininkai visame pasaulyje turėtų atkreipti dėmesį į šiuo metu vykstančius procesus. Labai greitai mes galime atsidurti ant ypatingai pavojingų istorinių įvykių slenksčio, apie kuriuos už JK ribų kol kas mažai kas žino.