"Galbūt Baltarusijos prezidentas ar vyriausybė imsis priemonių, kad Europos Sąjunga pripažintų Baltarusijoje vyksiančius rinkimus laisvais ir demokratiškais. Tam reikėtų taisyti neseniai priimtą rinkimų įstatymą. Būtini konkretūs žingsniai, rodantys, kad šalyje judama demokratijos link, kad visiems kandidatams suteikiamos lygios galimybes, ypač žiniasklaidoje, susitikimuose su rinkėjais. Tačiau to sunku tikėtis", - sakė europarlamentaras.

Pagrindine Baltarusijos problema jis įvardino valdžios trukdymus opozicijai pasiekti plačią auditoriją. To pasekmė - visuomenė nežino opozicijos siekių ir per mažai juos remia.

Pasak jo, Baltarusijos opozicijoje yra skirtingos partijos - ir kairieji, ir dešinieji ir centristai. Bet problema ta, kad jos dėl specifinių sąlygų šalyje neturi galimybės skelbti savo pasiūlymus televizijoje, radijuje, spaudoje, rengti masinius mitingus ir tuo pačiu gauti didesnę rinkėjų paramą.

"Norėtųsi, kad opozicija būtų labiau vieninga, kad sudarytų pagrindą daugiapartinei sistemai, be kurios nebus demokratinės valstybės", - sakė europarlamentaras.

Paklaustas dėl ES ir Rusijos įtakos Baltarusijai renkant prezidentą, J.V. Paleckis pažymėjo, kad tiek Rusija, tiek ES turi tam tikrų svertų, kurie gali daryti įtaką padėčiai Baltarusijoje. Briuselis naudoja svertus, siekdamas padėti baltarusiams ekonomikoje ir socialinėje sferoje, o taip pat plėsti demokratiją. Tačiau labai svarbūs ir Rusijos ekonominiai svertai, kurie gali būti vėl panaudoti.

"Linkiu, kad nei Maskva, nei Briuselis, nei Varšuva ar Berlynas nespręstų, kas bus valdžioje Baltarusijoje, tik baltarusių tauta, rinkėjai", - sakė europarlamentaras.

J.V. Paleckis yra Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija vicepirmininkas. Jis taip pat paskirtas ES-Baltarusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pranešėju.