Taigi, klausimas galėtų skambėti taip – Ar mums reikia didesnės valdžios centralizacijos? Ar didesnė ir stipresnė Europa galės padėti spręsti euro zonos problemas, o gal verta nukreipti pastangas į vietines ekonomikas ir decentalizuotas struktūras?
Iš Jungtinių Amerikos valstijų atvykę specialistai vienu balsu bandė įrodyti, kad Europos Sąjunga (ES) ir visi jos institutai – tai žlugęs projektas. Tuo tarpu Lietuvos atstovai jiems oponavo ir bandė pagrįsti tikėjimą į šviesesnį Europos rytojų.
T. G. Palmeris: ne didinti biurokratiją, o mažinti
ATLAS Ekonominių tyrimų fondo atstovas Tomas G. Palmeris teigė, kad Europos valdiškas sektorius sukėlė krizę. „Krizė kilo dėl per didelio valdžios išlaidavimo, valstybė išleido daugiau negu galėjo sau leisti, dėl to sistema dar labiau pagedo, krizė dar labiau išsiplėtė. Todėl reikia ne didinti biurokratiją, o ją mažinti. Todėl aš esu už mažiau „Europos“, - paaiškino jis.
Jo manymu, negalima teigti, kad ES valstybės labai atidžiai leidžia pinigus, be to, matoma didžiulė našta, kurią neša ES narės. Nedarbo lygis auga, atrodo, kad jaunimui išvis nėra šansų rasti darbą. „Euro zonoje nedarbas yra didesnė problema negu visoje ES. Problemas spręsti stojant į euro zoną – tai nėra geriausias sprendimas“, - sakė T. G. Palmeris.
Amerikietis pabrėžė, kad dar Aristotelis yra aiškinęs, kad reikia užsiimti žemės reikalais, kai Platonas tuo tarpu kalbėjo apie aukštesnius dalykus. „Politikoje“ Aristotelis įspėjo, kad visiems žmonėms bendras dalykas – kiekvienas rūpinasi savo interesais.
„Tą matome ir Europoje, kai centralizuojama viskas, niekas nesirūpina bendrais interesais, tenkinami tik asmeniniai interesai“, - tikino jis ir kaip pavyzdžius ėmė kalbėti apie ES iniciatyvą nustatyti, kokiu būdu reikia pateikti alyvuogių aliejų restoranuose. „Juk to norėjo graikų, ispanų ir iralų lobistai, kurie sugebėjo Briuselyje pramušti savo interesus, bet kai iš šios idėjos išsišaipė laikraščiai, ji žlugo. Tokių iniciatyvų yra šimtai ir visada yra tas pats interesas – visi siekia didesnio perskirstymo ir daugiau naudos sau“.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad Europoje pasireiškia didžiulė nesantaika, pavyzdžiui,viena kitą įžeidinėja Vokietija ir Graikija, todėl belieka paklausti, ko norime: ar taikios, ar konfliktiškos Europos, ar taikios prekybos, ar daugiau biurokratijos?
P. Auštrevičius: Europa pasmerkta kalbėti vienu balsu
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius prieš tai išdėstytą kritiką pavadinimo sėkmingu konkuravimu su Europa.
„Dvi rinkos konkuruoja ekonominėje srityje daugiau negu politinėje. Europiečiai taip pat turi galvoti apie kasdienį kąsnį ir strategiją ateičiai. Europa apsupta labiausiai nestabilių regionų, todėl reikia pabusti iš stabilumo letargo miego – juk arabų pavasaris įvyko vos už kelių valandų plaukimo nuo Europos krantų. Europa yra pasmerkta kalbėti vienu balsu arba teks pasiduoti geopolitiniams vėjams, kurie pučia aplink mus“, - Europos Sąjungos būtinybės idėją gynė seimo narys.
Kontrargumentuodamas skeptiškai euro zonos gelbėjimo atžvilgiu nusiteikusiam kolegai iš JAV, jis priminė, kad kadaise Floridos valstija buvo prie bankroto ribos ir ją išgelbėjo JAV federalinis biudžetas ir Vašingtonas.
Jo manymu, būtina, kad viršnacionalinė Europos vyriausybė būtų sustiprinta, bet ne biurokratizuota.
„Reikėtų didėjančios politinės kontrolės ir didesnio demokratijos laipsnio. Nežinau, kokie bus Europos Parlamento rinkimai ir kokia įtaka Europos Komisijai, bet, manau, kad tai yra neišvengiama“, - tikino jis.
P. Auštrevičius nesutiko su „Merkozy“ reiškiniu Europoje, kai dideli susitaria už visus, o likusieji dvidešimt penki prisijungia tik išklausymo stadijoje, tačiau paaiškino, kad būtinas visų valstybių susitelkimas ties bendrais tikslais. „Aš už profederalistinį požiūrį. Europa labiausiai nukenčia energetikos politikoje. Nuo 2005 metų energetikos produktų kainos JAV paaugo 1 proc., Japonijoje – 5 proc., Europoje – 39 proc. Tai gal nebūkime vieningi, nereguliuokime kainų vienu balsu su tiekėjais, tada nebus šansų konkuruoti su JAV“, - ironizavo jis.
Jis priminė ir istorinę ES misiją. „Kol į ES žiūrima kaip į sektiną modelį, kuris įtvirtina stabilumą ir bendradarbiavimą tarp valstybių – turi būti daugiau „Europos“, tik tas modelis turi būti išbaigtas. Kol neišbaigtas – susiduriame su įvairiais sunkumais“, - reziumavo jis.
J. Fundas: atsargiai žiūrėkite į politinę Europą
Apie nacionalinius JAV reikalus rašantis žurnalistas Johnas Fundas apeliavo į lietuvių istorinę praeitį. „Lietuvai svarbu nepriklausomybė. Nors ir tikite Europa, turite saugoti savo nepriklausomybę. Yra kultūrinė Europa, yra ekonominė Europa, asmeninių santykių Europa ir politinė Europa. Reikia neribotai bendrauti su pirmąja, bet atsargiai žiūrėti į politinę Europą“, - tikino jis.
“Ypač tai išryškėjo per pastarąją krizę, kai šalys buvo spaudžiamos prisijungti prie euro zonos. Iš šių šalių juokiamasi. Yra daug šalių, kurios neprisijungė ir jos yra labai patenkintas, kad to nepadarė, ir turi tiek pat galimybių, kiek kitos šalys, jos taip pat yra NATO narės. Būtina suprasti, kad Briuselis – nėra protingiausias miestas, kiekvienas miestas savo šalyje yra išmintingesnis. Ir Vilnius yra išmintingesnis už Briuselį“, - nacionalinio stuburo išlaikymo svarbą pabrėžė J. Fundas.
Anot jo, Europos duodamas stabilumas nėra geras, ypač turint omenyje, kad Briuselis nenumatė krizės, nesugebėjo to numatyti iš anksto, nesuplanavo veiksmų.
„Įsijungti į tokią Europą ir atiduoti savo nepriklausomybę – būtų klaida. Briuslelyje jus mielai pakvies, duos daug dovanų, kad tik apsigyventumėte šiame viešbutyje, bet niekada iš jo neišleis“, - tarsi atkalbinėjo lietuvius amerikietis.
“Jūsų kaip valstybės patirtis jus moko saugoti nepriklausomybę, saugokitės, kaip sakė Čekijos prezidentas, kad nesumokėtumėte brangiai už nevykusį patarimą. Dažnai kalbama apie naudą, kurią gausite, bet nesakomą, kaip riekės sugyventi su klaidomis. O pastaruoju metu jų buvo padaryta labai daug“, - pabrėžė jis.
K. Leontjeva: mes norime gyvybingos ES
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva teigė nemananti, kad biurokratai gali atnešti sėkmę ir kad būtinas didesnis reglamentavimas, kad ES butų sėkmingesnė, juk didesni įstatymai ardo Europą, ją gadina, tačiau ji įžvelgė ir teigiamų pusių ES politikoje.
„Neseniai parodėme, kad galime ES biudžetą kirpti per pusę, galime paversti ES ekonomiką konkurencingesne. Mes norime gyvybingos ES, kad būtų įvairovė, kad ji gyvuotų daug amžių ir išliktų“, - optimistiškai kalbėjo ji.
R. Sally: Azijoje iš ES modelio šaipomasi
Azijos ekonomiką tyrinėjantis Razeen Sally svarstė, ar diskusijos apie daugiau ar mažiau „Europos“ turi reikšmę, kai atsakymas slypi kitur – ne didume ar mažume.
“Problemos yra tikros, realios, ne iliuzinės. Norėčiau grįžti prie didesnės diskusijos apie Europą, kurią mes visi skirtingai suprantame. Latviai ketina žengti toliau ir už tai tenka mokėti kainą – sutikti su daugiau biurokratijos. Bus nebeaišku, kokios žaidimo taisyklės, sunku laikytis bendrų taisyklių, valdybos modelio, tvarkingo biudžeto, dereguliuoti savo darbo rinką. To neturėtų spręsti Briuselis, tai politiniai sprendimai, kurie su laiku kinta“, - prisijungimo prie euro zonos minusus vardino ekonomistas.
Jo nuomone, ES modelis – nėra tinkamas modelis, kuriuo reikėtų sukti. Apie šį modelį negalvoja niekas, Azijoje apskritai šaipomasi iš ES modelio.
„Kai ES pareigūnai atvyksta į Azijos šalis dėl krizės euro zonoje, daugelis tiesiog šypsosi ir nieko nesako, kai kas – atvirai šaiposi. Jie gyvena iliuzijų pasaulyje. Realybėje visi žiūri į konkrečią šalį ir neseka ES pavyzdžiu. Išeitis – decentralizavimo politikoje. Nėra jokios Azijos ekonominės sąjungos, nėra bendros valiutos. Visi Azijos politikai tvirtina, kad tikrai šiuo keliu neis, ir toliau kopijuoja tik sėkmingus pavyzdžius“, - atskleidė R. Sally.