Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Justina Vitkauskaitė Bernard
Asmeninio archyvo nuotr. / Justina Vitkauskaitė Bernard

J. Vitkauskaitė Bernard. Prekyba žmonėmis Lietuvoje bei Rytų Europos šalyse partnerėse: metas imtis veiksmų

Prekyba žmonėmis - tai modernioji XXI a. vergovės forma, su kuria susiduria kiekviena šalis-narė, visi Europos kaimynystės politikos partneriai ir apskritai visa Europos Sąjunga. Prekyba žmonėmis yra vienas iš didžiausių fundamentaliųjų žmogaus teisių pažeidimų, tuo pačiu metu tai yra labai pelningas verslas, nešantis naudą organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms.

Prekyba žmonėmis pasireiškia daugeliu išnaudojimo formų: seksualiniu išnaudojimu, nelegaliu įvaikinimu priverstiniam darbui, priverstiniais darbais bei nelegalia prekyba žmogaus organais ir elgetavimu. Prekyba žmonėmis gali pažeisti visus bet kurio amžiaus ar rasės asmenis, tiek moteris, tiek ir vyrus, mergaites ir berniukus - taigi ne tik pažeidžiamas socialines grupes, bet ir tuos, kurie visuomenėje pripažįstami kaip stiprioji lytis.

Asmenys, užsiimantys prekyba žmonėmis, į savo pinkles aukas įvilioja naudodami grasinimus, sukčiavimą bei apgaulę, taip pat įvairių formų prievartą ir pagrobimą. Per paskutinįjį dešimtmetį prekyba žmonėmis pasiekė epidemijos mastą, o svarbiausia - nė viena valstybė neturi imuniteto šiam nusikalstamumui. Kaip turėtumėme įveikti šį dramatišką fenomeną bei kokių priemonių reiktų imtis, kad sumažintume augantį aukų skaičių Europos Sąjungoje ir Rytų Europos šalyse partnerėse? Kad rastumėm atsakymą į šį klausimą, mums svarbu gilintis į šio fenomeno šaknis bei priežastis.

Labai dažnai šio reiškinio atsiradimo priežastys būna skirtinga ekonominė situacija tarp valstybių, darbo vietų trūkumas, skurdas, lyčių nelygybė, diskriminacija ir korupcija. Šiandienos nedarbo problema ypač pažeidžia moteris, kurios stengiasi iš paskutiniųjų tam, kad išgyventų savo gimtosiose šalyse. Todėl jos imasi bet kokio darbo užsienyje ir palieka savo gimtuosius namus, ieškodamos geresnės ir šviesesnės ateities. Šiais atvejais moterų bejėgiškumas virsta jų silpnybe, kurią puikiai išnaudoja prekiautojai žmonėmis. Šie be jokių skrupulų pardavinėja pigią darbo jėgą užsienyje, kur dėl smurto ir kitų prievartos priemonių bejėgės moterys ima dirbti vergiškomis sąlygomis, o dažnai - ir ne tą darbą, apie kurį buvo kalbėta ar tartasi.

Prekyba žmonėmis per ilgą laiką tapo tarptautinį tinklą surezgusiu kriminaliniu nusikaltimu, besidriekiančiu nuo vienos šalies iki kitos ir reikalaujančiu įvairių teisinių sričių sureguliavimo, pavyzdžiui, kriminalinio teisingumo, žmogaus teisių ar migracijos. Kaip Lietuvos Respublikos atstovė turiu pažymėti, kad Lietuva taip pat patenka į prekybos žmonėmis žemėlapį, nes mūsų piliečiai yra įtraukti į šią veiklą o kai kurie šią veiklą organizuoja. Be to, Lietuva yra ir viena iš tranzito valstybių, per kurią gabenami žmonės iš Rytų Europos į Centrinę Europą. Ne paslaptis, kad lietuvių, sekso vergijos industrijos aukų, yra tokiose šalyse kaip Vokietija, Olandija, Graikija, Švedija, Suomija, Norvegija, Danija, Didžioji Britanija. Kita grupė moterų, kurios yra nukentėjusios nuo organizuoto nusikalstamumo, - tai moterys iš kaimyninių Rytų Europos šalių, kurios yra gabenamos per Lietuvos Respublikos teritoriją į Vakarų Europos valstybes.

Statistika teigia, kad net apie 12 proc. pergabenamų Rytų Europos šalių piliečių pasilieka Lietuvoje dirbti nelegaliame seksualines paslaugas teikiančiame versle. Paskutiniaisiais metais Lietuvos valstybė tapo itin svarbiu žmonių prekybos tranzito centru, gabenant moteris bei merginas iš Rytų Europos valstybių į Centrinės ir Vakarų Europos šalis. Nuo tos akimirkos, kai aukos yra įveliamos į prostitucijos verslą, jos patiria įvairaus pobūdžio diskriminaciją bei seksualinį išnaudojimą, ir galiausiai yra persiunčiamos į Vakarų Europos valstybes. Tai yra klasikinė formulė, kurią naudoja nusikaltėliai. Pagrindinės šalys, į kurias pergabenamos aukos, yra: Vokietija, Danija, Olandija, Italija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė bei kitos Europos valstybės. Nelegalus pasipelnymas prekyba žmonėmis tapo itin plačiai paplitęs reiškinys Lietuvos Respublikoje. Didelis nedarbo lygis, informacijos bei edukacijos trūkumas ypač prisideda prie šios ydos klestėjimo ir daugelis aukų patenka į nusikaltėlių pažadų žabangus.

Remiantis Lietuvos ekspertų darytomis studijomis, šiandien gana sparčiai plinta prekyba vaikais ir nepilnamečiais. Jie apgaule priverčiami užsiimti prostitucija bei prievartiniu darbu, pasinaudojant aukų naivumu ir žadant laikiną pelningą darbą arba savaitgalio išvyką į užsienį. Ne išimtis šiuo atveju ir Lietuva. Dažniausiai prekybos žmonėmis aukomis tampa vaikai, ypač - “gatvės vaikai“, kurie auga socialinės rizikos šeimose bei šeimose, kuriose nėra darnos. Asmenys iš šių socialinių grupių gali būti “samdomi“ vienos valstybės teritorijoje (ne išimtis - ir Rytų Europos valstybės), o vėliau jie yra pergabenami į kitas valstybes per įvairius tranzito centrus. Šis dramatiškas reiškinys turi būti sprendžiamas įvairiose teisinėse ir politinėse institucijose, laiku imantis reikiamų priemonių. Yra būtinas teisinis bendradarbiavimas tarp šalių, užkertant gabenimo kelius. Prekyba moterimis Lietuvoje neretai suprantama tik kaip priverstinė prostitucija, todėl natūralu, kad šis klausimas tampa teisėsaugos institucijų problema. O pastaroji neišvengiamai tampa kriminalinė, ir dėmesys krypsta vien į prostitučių bei sąvadautojų nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos įstatymai nustato baudžiamąją atsakomybę už prekybą žmonėmis bei už kitus su prekyba žmonėmis susijusius nusikaltimus (sąvadavimą, neteisėtą asmenų gabenimą per valstybės sieną ir kt.). 2013?

2015 metais Vyriausybės yra vykdomas Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1381 „Dėl Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ (Žin., 2012, 135-6897). Šiame plane prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės priemonės numatytos vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 16 d. pasitarimo protokolinį nutarimą Nr. 25.5 „Dėl tarpinstitucinių veiklos planų“. Vis dėlto pagrindiniai iššūkiai vis dar išlieka šioje valstybėje narėje ir visoje Europos Sąjungoje. Lietuva, 2013-aisiais pirmininkaujanti Europos Sąjungos Tarybai, taip pat imasi naujų iniciatyvų kovai su prekyba žmonėmis ir stengiasi bendradarbiauti su Rytų Europos valstybėmis partnerėmis. Daugelis renginių yra suplanuoti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu. Šie renginiai gali padėti kurti ryšius ir stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir kitų valstybių partnerių, ypač - kovoje su prekyba žmonėmis.

Lapkričio mėnesį Lietuvoje vyks aukščiausio lygio susitikimas su Rytų Europos partnerėmis. Rytų Europos šalys daug tikisi iš šio susitikimo, yra siekiama pasirašyti asociacijos sutartis su Europos Sąjungos šalimis. Tačiau Europos institucijos nuolat kartoja, kad yra nepanaikinti vis dar gyvuojantys Rytų Europos partnerių trūkumai žmogaus teisių apsaugoje, teisinėje sistemoje, kovoje su korupcija ir prekyba žmonėmis. Šie trūkumai sudaro dideles kliūtis tolimesniam Rytų Europos valstybių progresui judant Europos Sąjungos narystės link. Kad problemos būtų įveiktos, Rytų Europos valstybės, pretenduojančios tapti Europos Sąjungos narėmis, privalo spręsti šias ydas ne tik Vilniuje vyksiančiame susitikime, bet ir toliau nenustoti ieškoti sprendimų.

Mano nuomone, tam, kad sėkmingai kovotume su prekyba žmonėmis, stiprūs ir koordinuoti veiksmai prieš šią nusikalstamą veiką turi būti inicijuojami ir vykdomi ne tik Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse, bet ir Rytų Europos valstybėse. Europos Sąjungos narės ir Rytų Europos partnerės turi efektyviai bendradarbiauti, tačiau tai reikalauja ekspertų, resursų, visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo, pavyzdžiui: 2011 – 2012 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė bendradarbiavo su Ukrainos Vyriausybe šešiuose tarptautiniuose prekybos žmonėmis tyrimuose. Šis bendradarbiavimas sėkmingai tęsiamas. Nevyriausybinės organizacijos, veikiančios Rytų Europos šalyse, turėtų ir toliau tęsti savo bendradarbiavimą su Europos Sąjungos institucijomis žmogaus teisių srityje.

Tiek Lietuvoje, tiek visose kitose Europos Sąjungos valstybėse bei Rytų Europos šalyse labai svarbu skleisti informaciją, susijusią su prekybos žmonėmis problematika tam, kad visuomenė būtų visapusiškai informuota apie šio pobūdžio nusikalstamas veikas ir nusikaltimo modelius. Ši informacija turi būti nukreipta į potencialias prekybos žmonėmis aukas, taip pat turi būti šviečiama visuomenė bendradarbiaujant su mokyklomis, universitetais. Informacija apie prekybos žmonėmis reiškinį gali būti pateikiama įvairiai - seminarų, viešųjų paskaitų, diskusijų formatu, gali būti dalinami bukletai.

Šiuo metu Lietuvoje gyvenantis režisierius iš Danijos Allanas van O. T. Andersenas ir prodiuserė Rasa imasi būtent tokios novatoriškos švietimo ir visuomenės vertybinio ugdymo iniciatyvos. Šie menininkai pradėjo kurti filmą „Escaping Sunshine“ (liet. „Pabėgimas iš Saulės miesto“), kurio pagrindinė veikėja yra lietuvė mergaitė, patekusi į prekeivių žmonėmis pinkles ir iš jų ištrūkusi. Šis filmas bei visuomenės susidomėjimas juo gali padėti skleisti žinią apie prekybos žmonėmis fenomeną, taip pat filmas gali padėti visuomenei suprasti prekybos žmonėmis veikimo mechanizmą, tendencijas ir srautus tiek Lietuvoje, tiek aplinkinėse valstybėse. Taip pat filmas padės ugdyti visuomenę, nes filmo potekstė kalba apie tai, ar žmogus gali parduoti kitą žmogų, apie parduotų aukų tragediją ir apie pardavėjų cinizmą, yra analizuojama nužmogėjimo riba ir nykstantys etikos pamatai.

Įstatymai, reguliuojantys prekybą žmonėmis, yra privalomi ir gyvybiškai svarbūs, tačiau ne mažiau reikalinga koordinuoti veiksmus tarp Europos Sąjungos ir kaimyninių valstybių. Tai svarbu, kadangi tarpvalstybinė sąveika padėtų sinchronizuoti jau turimus nacionalinius teisinius instrumentus ir keistis gerąja praktika, remiantis specialistų patarimais organizuoti informavimo kampanijas, teikti pagalbą rengiant su šia problema dirbančių vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų specialistus. Turime būti budrūs, kad nepasikartotų tokie skaudūs atvejai, kaip tragedija Dambravoje. Nors tai ir ne prekybos žmonėmis atvejis, tačiau tai buvo žmogaus pagrobimas, kuris baigėsi tragiškai. Neturime duomenų, koks procentas dingusių merginų yra nužudyta, o kiek - išgabenta.

Nepaisant įvairių teisinių instrumentų, kurie yra tiesiogiai nukreipti į kovą su prekyba žmonėmis, realizavimo, ši juodoji rinka gali adaptuotis prie pakeistų teisinių nuostatų ir modifikuoti savo darbo specifiką. Todėl atsakingos institucijos turi koordinuoti savo veiksmus - tik taip gali būti užkirstas kelias neteisėtai ir nusikalstamai veikai. Taip pat geresnis ir visapusiškesnis visuomenės informavimas prekybos žmonėmis tema gali sumažinti tokio nepageidaujamo reiškinio visuomenėje daromą žalą. Nustačius problemos dydį Europos Sąjungos lygmenyje ir už pastarosios ribų, mes galime užkirsti kelią vis besiplečiančiai prekybai žmonėmis. Ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje, ir kitose aplinkinėse šalyse metas mums visiems bendrai imtis veiksmų įvairiuose lygmenyse – vietiniame, nacionaliniame ir Europos. Tai svarbu tam, kad pagaliau išgyvendintume XXI amžiaus vergovę – prekybą žmonėmis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA