Nors Lietuva ES suvestinėje dėl moterų dalyvavimo sprendimų priėmime atrodo neblogai: turime ir prezidentę, ir LR Seimo pirmininkę, moterų ministrių, - manau, kad tai nėra tikrasis moterų ir vyrų lygių galimybių šioje sferoje rodiklis. Mūsų Seime moterys užima 24 proc. mandatų: lyginant su visa Europa, tai yra tik 17 vieta iš 28 ES šalių. Dar mažiau mūsų šalies moterų dalyvauja ar užima aukštas pareigas vietos valdžioje. Be abejo, lyderėmis išlieka Šiaurės šalys.
Jų nacionaliniuose parlamentuose net 43 proc. sudaro moterys. Kalbant visos ES mastu, tik kelios moterys yra nacionalinių valstybių politikos viršūnėje. Bene geriausiai mums yra žinoma Vokietijos kanclerė, p. Angela Merkel. Dar trys moterys vadovauja vyriausybėms - tai p. Helle Thorning-Schmidt Danijoje, p. Alenka Bratusek Slovėnijoje ir p. Laimdota Straujuma Latvijoje. Pridėjus jos ekscelenciją Dalią Grybauskaitę ir Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę - turime viso šešias moteris ES nacionalinių valstybių lyderes sprendimų priėmimo srityje. Tiesa, nors labai sunkiai, moterys po truputį skinasi vis platesnį kelią politikos link - tiek nacionaliniu, tiek ES lygiais. Šios kadencijos Europos parlamente moterys yra gavusios 36 proc. mandatų. Turime ir devynias moteris ES Komisares.
Kalbant apie veiksnius, lemiančius menką moterų dalyvavimą politikoje, išskirčiau keletą priežasčių.
Visuomenė ir pačios moterys yra linkusios galvoti, kad politika yra ne moterų reikalas. Neretai laikoma, kad moterys politikoje yra arba kaip papuošalai, arba kaip kokie rūpintojėliai. Tai būdinga ir Lietuvai. Esame stereotipinė visuomenė. Lietuvoje moterys sudaro net 54 proc. gyventojų. Tačiau, kalbant apie didesnį pasitikėjimą moterų lyderystės potencialu, jaučiu, kad ir mums pačioms trūksta solidarumo, nes mes vis ir vis balsuojame daugiausia už vyrus. Tuo tarpu, patekusios į valdžią, moterys vertinamos kaip vyriškos ir drauge iš jų tikimasi tokio elgesio. Tai lemia ir tai, kad mūsų moterys valdžioje tarpusavy jaučiasi labiau konkurentės, nei sąjungininkės. Žinoma, moterys mūsų šalyje mažiau gali dalyvauti politikoje ir dėl joms tenkančios rūpinimosi šeima naštos, pati valstybė nesudaro tokių sąlygų, kas irgi turėtų keistis.
Aktyvus moterų dalyvavimas politikoje ir sprendimų priėmime turi įvairialypės naudos. Moterys iš prigimties linkusios veikti kaip konsoliduojanti, kompromisų ieškanti ir kuriančioji galia.
Įvairi pasaulinė statistika rodo, kad daugiau moterų sprendimų priėmime akivaizdžiai duoda labai gerą teigiamą socialinį rezultatą.
Mažėja socialinė atskirtis, korupcija, taip pat išryškėja aktyvesnis moterų įsitraukimas į darbo rinką. Išskirtinį dėmesį moterys skiria ir šeimos politikai, mažamečių vaikų gerovei, neįgaliesiems, pensininkams, taip pat - moterų verslumui skatinti. Moterų įsitraukimas į politinę veiklą nėra tik formalus reikalavimas, tai yra demokratijos tvarumo rodiklis. Maža to, moterys iš prigimties linkusios veikti daugiau kaip konsoliduojanti, kompromisų ieškanti ir konfliktus švelninanti, kuriančioji galia.
Vienas svarbiausių tiek ES, tiek nacionalinių vyriausybių politinės darbotvarkės tikslų turi tapti ir didesnis moterų įtraukimas ir įsitraukimas į sprendimų priėmimo procesą įvairiais lygiais.
Kalbėdama apie tai, galvoju, kad skatinimas turėtų vykti ir visuomenės, ir valstybės lygmeniu - pokyčiai reikalingi tiek mūsų pačių mąstyme, tiek valstybės požiūryje, sudarant moterims daugiau sąlygų dalyvauti ne tik šeimos, bet ir šalies gyvenime, taigi - ir aktyvesnio verslo aplinkos moterims gerinimo. Politikoje ir apskritai spendimų priėmimo procesuose tiek mažai moterų yra dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių, įvairių stereotipų.
Viena dažniausiai pasitaikančių abejonių ne tik politikoje, bet ir versle dirbančių moterų atžvilgiu – darbo ir šeimyninio, kasdienio gyvenimo derinimo sudėtingumas. Dažniausiai tokį darbą dirba neturinčios šeimos arba jau vaikus užauginusios moterys. Neretai vis dar pasitaiko abejonių ir moterų kompetencija, nors Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų yra daugiau nei vyrų. Didelį vaidmenį vaidina ir žiniasklaida, kuri šiandien turi įspūdingą galią formuoti visuomenės nuomonę ir net sąmonę visais klausimais. Palankus požiūris į moteris politikoje, moteris sprendimų priėmime, skatintų moterų didesnį dalyvavimą ir pasitikėjimą, o kartu - tvarų ekonominį šalies augimą bei socialinį stabilumą.