Susitarta, kad bus daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugos priemonėms, bus skiriama didesnė parama jauniesiems ūkininkams, bus stiprinamos žemdirbių organizacijos ir mažinamas biurokratizmas.
BŽŪP – kas tai yra?
BŽŪP ES buvo pradėta vykdyti 1962m. Nuo to laiko įvyko labai daug pokyčių pačioje ES, todėl iškilo būtinybė reformuoti ir BŽŪB. Tad jau 51 metai, kaip ES vykdo bendrąją žemės ūkio politiką. Jai vykdyti skiriama apie 40 proc. ES biudžeto. Pagrindiniai programos tikslai – užtikrinti tvarų ūkininkavimą bei deramą ūkininkų pragyvenimo lygį.
Pagrindiniai BŽŪB tikslai:
• didinti žemės ūkio gamybą, kad ūkininkai būtų pajėgūs tiekti Europos vartotojams pakankamai saugaus ir kokybiško maisto,
• aprūpinti visuomenę saugiais maisto produktais prieinamomis kainomis ir pateikti vartotojams pakankamai informacijos apie vartojamus maisto produktus,
• diegti inovacijas ūkininkavimo ir maisto perdirbimo srityje.
BŽŪP visada buvo labai svarbus ir yra svarbus eurointegracijos elementas. Bendroji žemės ūkio politika Europos ūkininkams sudaro sąlygas patenkinti 500 mln. Europos gyventojų poreikius. 2011 m. BŽŪP skirtas biudžetas sudarė 57,3 milijardų eurų.
BŽŪP reforma
ES BŽŪP buvo reformuota ne vieną kartą. Pirmą kartą ji buvo gerokai reformuota 1992 m. , vėliau - 2003 metais. Kadangi ES atsirado daug naujų pokyčių įstojus naujoms valstybėms narėms, padidėjus jaunimo nedarbui, didesnis dėmesys skiriamas išmokų suvienodinimui tarp visų valstybių narių. Atsiradus klimato kaitos veiksniams taip pat labai svarbus tapo aplinkosauginis aspektas. Reformuoti sektorių buvo būtina ir dėl BŽŪP iškylančių uždavinių, pavyzdžiui: klimato kaitos stabdymas, bioenergijos naudojimas, vandentvarka, biologinės įvairovės saugojimas. Nauji iššūkiai sudarė poreikį BŽŪP reformuoti dar kartą. 2011 m. spalio 12 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl ES žemės ūkio finansavimo prioritetų 2014–2020 m. laikotarpiu.
Reformuojamoje BŽŪP yra išlaikoma dviejų ramsčių struktūra. Pirmasis ramstis apima tiesiogines išmokas, ūkininkų paramą ir krizių valdymą. Antrasis ramstis apima Kaimo plėtros programą. Reformuojami žemės ūkio paketo dokumentai tiesiogiai susiję su Europa 2020 strategija.
Dabar pažvelkime į reformą iš arčiau. Remiantis Komisijos pasiūlytu dokumentu, tiesioginės išmokos valstybėms narėms, regionams bei žemdirbiams bus skirstomos objektyviau. Skirstant BŽŪP biudžetą bus mažinami tos pačios valstybės narės arba regiono ūkiams skiriamos paramos skirtumai: parama už hektarą negalės būti mažesnė negu 60 proc. vidutinės paramos sumos, valstybės narės galės skirti didesnes išmokas už pirmuosius ūkių hektarus, taip labiau remdamos smulkius ir vidutinius ūkius. Smulkiųjų ūkininkų paramai, pagal naująjį dokumentą bus leidžiama skirti iki 10 proc. iš pirmojo ramsčio, t.y. tiesioginių išmokų eilutės, ir maksimali išmoka sieks iki 1 tūkst. 250 eurų.
Kadangi susiduriama su jaunimo nedarbo problema, dokumente yra atsigręžta į jaunuosius ūkininkus. Bus aktyviai remiama jaunųjų ūkininkų veikla pirmuosius penkerius veiklos metus visose valstybėse narėse mokant papildomą 25 proc. paramą. Taip pat valstybėms bus leidžiama skirti daugiau paramos ūkininkavimui nepalankiuose plotuose, kuriuose esama gamtinių kliūčių - tokiems plotams galima bus papildomai skirti iki 5 proc. tiesioginių išmokų. Galutinius sprendimus dėl paramos tokiems plotams priims pati valstybė narė.
Pasak Žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, Lietuvoje detalus tokių plotų aprašas bus pateiktas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje.
BŽŪP reforma stiprina ūkininkų pozicijas maisto grandinėje. BŽŪP paketu yra diegiamos naujos priemonė, kurios padės ūkininkams tapti svarbia maisto grandinės dalimi. Bus remiama profesinių organizacijų veikla ir nustatomos specifinės atskirų sektorių - pieno, mėsos, grūdų ir kt. – konkurencijos teisės taisyklės. Sektorių organizacijos pačios galės derėtis dėl pirkimo–pardavimo sutarčių.
Dar viena naujovė - 2017m. bus panaikintos cukraus kvotos.
Be to, bus pradėtos taikyti naujos krizių valdymo priemonės. Europos Komisija galės laikinai leisti gamintojams valdyti rinkai pateiktų produktų kiekį. Bus sukurtas krizių valdymo rezervas, ūkininkai bus skatinami dalyvauti rizikos draudimo mechanizmuose, t.y. tarpusavio pagalbos fonduose ir pan.
Didelis dėmesys yra skiriamas ekologiniam ūkininkavimui. 2014–2020 m. žemės ūkio sektoriui bus skirta daugiau negu 100 milijardų eurų dirvožemio ir vandens kokybės, biologinės įvairovės ir klimato kaitos problemoms spręsti. Bus vykdomas ūkininkavimo ekologizavimas.
Net 30 proc. tiesioginių išmokų bus susieta su trimis aplinkai naudingais ūkininkavimo būdais: pasėlių įvairinimu, daugiamečių pievų išlaikymu, o nuo 2018 m. – 5 proc., o vėliau 7 proc. - ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išlaikymu. ES mastu bus griežčiau taikomos agrarinės aplinkosaugos priemonės.
Valstybės narės bent 30 proc. jų kaimo plėtrai iš ES biudžeto skirtų lėšų turės skirti tam tikroms su žemėtvarka ir kova su klimato kaita susijusioms priemonėms. Kaimo plėtros politika taip pat bus labiau derinama su kitų sričių politika.
Europos Komisija tikisi, kad įgyvendinus reformą bus pasiekta BŽŪP skaidrumo ir pati žemės ūkio politika bus veiksmingesnė. Kaimo plėtros programos bus daugiau derinamos su kitomis ES fondų programomis, o sektorinis požiūris į žemės ūkį bus įliejamas į regioninę ar nacionalinę strategiją.
Baltijos šalys laikosi išvien
Baltijos šalys labai draugiškai remia viena kitą ir puikiai atstovauja savo šalių interesams dėl išmokų ūkininkams suvienodinimo visoje Europoje. Ūkininkų organizacijos iš Baltijos šalių ne kartą vieningai protestavo Briuselyje prieš nevienodas išmokas. Glaudus bendradarbiavimas žemės ūkio klausimais vyksta ir parlamentiniame lygmenyje. Rygoje 2013 m. balandį trys Baltijos šalys pasirašė tarpparlamentinę deklaraciją „Dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2013 m.“
Deklaracijoje yra akcentuojama, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos ūkininkai jau nuo įstojimo į ES gauna žemiausio lygio tiesioginę paramą Europos Sąjungoje, o tai gerokai riboja jų galimybes veikti lygiomis teisėmis Europos bendrojoje rinkoje.
Deklaracijoje prašoma ES valstybių narių, Europos Parlamento ir Europos Komisijos baigiamajame derybų etape dėl BŽŪP ateities sudaryti sąžiningas ir teisingas konkurencines sąlygas visiems Europos Sąjungos ūkininkams.
Europos Parlamente mes, EP Baltijos šalių nariai, taip pat gana vieningai palaikome Baltijos ūkininkų interesus. Ne kartą kėlėme klausimą apie mažesnes išmokas mūsų šalių ūkininkams, palyginus su tokių šalių, kaip Vokietija ar Prancūzija, ūkininkais.
Prioritetų sąraše - BŽŪP reforma
Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu turėtų būti baigtas tvirtinti BŽŪP paketas. Kaip Europos Parlamente patikino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, BŽŪP reforma privalo būti priimta, įsigalioti ir būti taikoma jau nuo 2014 metų, todėl Lietuvos pirmininkavimo metu turės būti galutinai susitarta ne tik Taryboje, bet ir tarpinstituciniu lygmeniu. Šią reformą būtina priimti skubiai, nes nuo pasiektų susitarimų priklauso ir pereinamojo laikotarpio finansinės garantijos bei taisyklės ūkininkams iki visiškai bus reformuota BŽŪP.
Diskusijos Europos Parlamente
Dėl BŽŪP reformos diskusijos prasidėjo dar 2010 metais, kai Parlamentas priėmė Liono ataskaitą (liepos mėn., 2010 m.), o kitų metų birželį - priimta rezoliucija, nustatanti Europos Parlamento prioritetus dėl šio paketo.
Praėjusiais metais Europos Parlamento Žemės ūkio komitete ir visame Europos Parlamente vyko daug aistringų diskusijų, klausymų ir seminarų, kuriuose dalyvavo Europos Komisijos atstovai, valstybių narių žemės ūkio ministrai, ūkininkų organizacijos, akademikai bei ekspertai. Europos Komisijos pateiktas paketas yra svarstomas ne tik EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, bet ir kituose EP komitetuose, o tai yra didžiulis Europos Parlamento indėlis į BŽŪP reformą. 2013 kovą buvo balsuota dėl mandato derėtis su Europos Taryba dėl reformos paketo.
Šis paketas sukėlė daug diskusijų Europos Parlamente. Buvo gauta apie 7,5 tūkst. siūlomų pakeitimų visam paketui. 2012 m. po audringų diskusijų dėl horizontalaus BŽŪP naujo reglamentavimo, t.y. tiesioginių išmokų, ekologinių standartų, paramos jauniems ūkininkams ir pan., buvo gauta per 816 pakeitimų vien Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, o po diskusijų politinėse grupėse buvo priimti 27 kompromisai. O dėl sektorių vieningo reguliavimo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete buvo gauti 2 tūkst 226 pakeitimai ir po konsultacijų buvo pasiektas 21 kompromisas.
Tai - pirmas kartas ES istorijoje, kuomet reformuojant ES žemės ūkio politiką Europos Parlamentas dalyvavo kaip lygiateisis ES teisės aktų leidėjas. Dabar diskusijos dėl BŽŪP įžengė į naują etapą, pranešimų dėl BŽŪP rengėjai Europos Parlamente yra susitelkę į darbus ir užbaiginėja jų ataskaitų projektus, kurie bus svarstomi rudenį, tad Europos Parlamentas dirba, siekdamas pagerinti Komisijos parengtą pirminį reformos pasiūlymą. Tad Europos Parlamente prie BŽŪP reformos paketo bus grįžtama šių metų rudenį.
Bene aktualiausia diskusija Europos Parlamente, kaip yra kalbama Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijoje, vyks dėl lankstaus lėšų perskirstymo tarp I ramsčio, susijusio su tiesioginėmis išmokomis, parama ūkininkams ir pan., bei II ramsčio - susijusio su kaimo plėtra. Norėčiau priminti, kad nuo 2014 m. Lietuva ir kitos valstybės narės, kurios gauna mažiau negu 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, turės galimybę iki 25 proc. kaimo plėtros lėšų panaudoti tiesioginėms išmokoms bei iki 15 proc. iš tiesioginių išmokų eilutės panaudoti kaimo plėtros priemonėms finansuoti.
Planuojama, kad naujosios taisyklės bus galutinai patvirtintos iki 2013 m. pabaigos, o įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d. Tam, kad susitarimas dėl BŽŪP reformos įsigaliotų, jam turės formaliai pritarti visas Parlamentas ir ES Taryba.
BŽŪP 2014-2020 m. biudžetas visoms 28 valstybėms narėms yra 95 mlrd. eurų, tačiau priemonių įgyvendinimas kol kas priklauso nuo daugiamečio ES biudžeto, vadinamosios daugiametės finansinės programos.
Parlamentas pasirengęs balsuoti dėl šių finansinės perspektyvos teisės aktų rudens pradžioje, kai tik bus įvykdytos būtinos techninės ir teisinės sąlygos, kad būtų galima parengti atitinkamą teksto galutinę redakciją pagal Tarybos ir Parlamento pasiektą susitarimą. Savo ruožtu dėl BŽŪP reformos paketo bus balsuojama EP plenarinėje sesijoje šių metų spalį, kuomet bus užbaigti darbai su bendros ES finansinės perspektyvos patvirtinimu.