Būdama Europos Parlamento delegacijos Vidurinės Azijos šalims nare, manau, jog šios delegacijos darbas yra labai įdomus, mat šis regionas kelia ne tik daug iššūkių, bet ir suteikia naujų galimybių bei perspektyvų santykiams su ES plėtoti.

Vidurinė Azija – regionas, turintis didelį potencialą bei turtingą istoriją, traukiantis ir dominantis kaimynines šalis bei ES. Regiono, jo istorijos, jo geopolitinės ir geostrateginės vertės bei jėgos suvokimas turi įtakos ne tik produktyviam ir intensyviam šios delegacijos darbui Europos Parlamente, bet ir yra orientuotas į rezultatus, įkvepiantis bei kupinas iššūkių.Įsikūrusi Eurazijos centre, Vidurinė Azija užima strateginę geografinę vietą ir yra gausi išteklių, kuriais itin domisi tokios pirmaujančios ekonominės jėgos kaip Rusija, Kinija bei ES.

Istoriškai Rusija visada demonstravo savo suinteresuotumą Vidurine Azija. Iki TSRS žlugimo visos buvusios Sovietų respublikos ir Vidurinės Azijos valstybės – Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas – buvo tiesioginėje Maskvos įtakoje. Žlugus TSRS, šios penkios buvusios Sovietų respublikos palaipsniui pasidavė Kinijos įtakai, kadangi Kinija apskritai plėtė savo lyderystę, o ypač - prekybos ir energetikos srityse. Nepaisant to, Rusija ir šiandieną vis dar daro ekonominę bei politinę įtaką regione, kuris jungia Aziją prie eksporto rinkos Europoje. Prekyba ir energetika yra dvi sritys, kuriose susikerta Rusijos, Kinijos ir ES interesai regione. Rusijai Kinijos paklausa energetikos sektoriuje suteikia daug progų ir galimybių, kurios yra ypatingai patrauklios dėl prekybos galimybių regione. Tačiau abi valstybės konkuruoja dėl įtakos Vidurinėje Azijoje – regione, kuris strategiškai geopolitiniu atžvilgiu yra itin svarbus abiem šalims.

Vidurinėje Azijoje Rusija įžvelgia didelį tolimesnių prekybinių santykių plėtojimo potencialą. Rusijos Eurazijos sąjungos projektas, Rusijos-Baltarusijos-Kazachstano muitų sąjunga ir Vieninga ekonominė erdvė – dalis ambicingo projekto, kuris apima skirtingus ekonominius tikslus bei politines darbotvarkes, ir kuriuo siekiama mažesniu mastu įtraukti ne tik Kazachstaną, bet ir Kirgiziją su Tadžikistanu. Iš pradžių Muitų sąjunga buvo pristatoma Kazachstanui kaip projektas, kuris paskatintų kazachų ekonomiką, išplėstų jų rinką, sukurtų naujas verslo galimybes ir pritrauktų investicijas iš užsienio.

Dabar šiuo projektu siekiama suformuoti regioninę darbotvarkę, susijusią su kitų Vidurinės Azijos šalių integracijos klausimais, kuri suteiktų apčiuopiamos ekonominės naudos šioms valstybėms. Narystės Muitų sąjungoje nauda yra didžiulė, pvz., galimybė sumažinti mokesčius dalyvaujantiems prekybos partneriams, pagerinta teisinė aplinka ir t.t. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, Muitų sąjungos poveikis galėtų priklausyti nuo viso Eurazijos integracijos projekto, kuriuo siekiama palengvinti tarpvalstybinę prekybą bei pašalinti netarifines kliūtis tarp visų Muitų sąjungos narių, sėkmės.

O kadangi Kirgizijos ir Tadžikistano ekonomikos yra smarkiai integruotos į Rusijos ekonominę erdvę, jie gali netgi labiau pasipelnyti iš Eurazijos integracijos proceso. Nepaisant to, yra ir kitų faktorių bei iššūkių, kurie daro įtaką šiam procesui. Pagrindinis iššūkis šioms Vidurinės Azijos valstybėms – jų stipri priklausomybė nuo prekybos su Kinija, kadangi pastaroji yra itin palanki jiems. Jei jos taptų Muitų sąjungos narėmis, tai šios Vidurinės Azijos šalys nesugebėtų išsaugoti savo privilegijuoto eksporto režimo su Kinija. Į šį rimtą iššūkį reikia atsižvelgti prekybiniuose santykiuose su Kinija, Rusija ir kitais prekybos partneriais, kaip antai, partneriais iš ES.

Net jei Muitų sąjunga būtų rimtas bandymas integruoti posovietinę erdvę, kuri galėtų stipriai susieti Vidurinės Azijos valstybes su Rusija, šios valstybės vis tiek susidurtų su didelėmis pasekmėmis, nutraukdamos savo ekonominius ryšius su Kinija. Šis faktorius yra gana svarbus ilgalaikiams Vidurinės Azijos valstybių prekybos santykiams, kadangi tai gali paveikti ir kažkiek pakeisti ne tik prekybą bei ekonomiką, bet taip pat saugumą ir socialinius - kultūrinius santykius regione.

Kalbant apie ES, Vidurinė Azija turi didelį potencialą daugumoje svarbiausių sričių,- regiono saugumas, ekonomika ir prekybos plėtra, geras valdymas ir demokratija, žmogaus teisių ir teisinės valstybės apsauga. Vidurinė Azija taip pat sukelia keletą rimtų sunkumų, į kuriuos ES turėtų atkreipti dėmesį. 2007 m. sukurta ES Vidurinės Azijos strategija siekiama kovoti su tam tikrais akivaizdžiais šio regiono sunkumais, kurie išlieka svarbūs ES. Daugiausia šie sunkumai susiję su saugumo klausimais, kurie yra vieni iš prioritetinių ES bei išlieka ES išorės politikos centre. Regiono stabilumas, politinės reformos ir žmogaus teisių apsauga išlieka ES prioritetų sąrašo centre. Stabilumas ir saugumas ES tokiose svarbiose srityse, kaip energetika ir prekyba, yra būtinas tolimesniam veiksmingo bendradarbiavimo tarp Vidurinės Azijos valstybių ir ES plėtojimui. Kadangi Vidurinė Azija gausi energijos išteklių, energetinis saugumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį ES Vidurinės Azijos strategijoje.

ES suvokia Turkmėnistano dujas ir Azerbaidžiano išteklius kaip galimybę susilpninti Rusijos kontrolę tiekiant dujas ES ir atvesti Kaspijos dujas į Europos rinką. Po ES Vidurinės Azijos strategijos paleidimo, pagrindinės pastangos buvo dedamos siekiant pagerinti ES energetikos santykius su Vidurinės Azijos valstybėmis, įskaitant Nabuko projekto įgyvendinimą, tolimesnį Vidurinės Azijos vamzdyno pajėgumų išplėtimą.

Kartu su energetikos klausimais ES saugumo politika regione užima centrinę vietą ES Vidurinės Azijos strategijoje. Šia saugumo politika siekiama įtraukti regiono autoritarinius vadovus į dialogą ir kovoti su pagrindiniais saugumo pavojais, - terorizmu, islamizmu, ir klausimais, pavyzdžiui, sienų bei vandens valdymas ir sienų apsauga.

ES Vidurinės Azijos strategija pabrėžia savo svarbą bei buvimą regione, didina savo įsipareigojimus. ES Vidurinės Azijos strategija suderina regioninius tikslus su tradicine švelniąja ES galia, kaip antai, įsipareigojimai siekti demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, kurie yra būtini siekiant tvarios plėtros ir saugumo Europos Sąjungoje. Tokiu būdu ES stengiasi atkreipti dėmesį į pagrindinius sunkumus, naudodamasi savo priemonėmis ir siekdama padidinti ES galias bei regioninius pajėgumus, palaikyti savo saugumo metodus, užmegzti abipusį dialogą.

Būdama Vidurinės Azijos delegacijos nare Europos Parlamente, suprantu, jog būtent regiono geopolitinės situacijos, jo sunkumų, vertybių bei perspektyvų suvokimas padaro delegacijos darbą produktyvesniu ir orientuotu į bendrus veiksmingo bendradarbiavimo tarp ES ir Vidurinės Azijos valstybių tikslus. Tikslai ir veiksmai, kurių buvo imtasi ES Vidurinės Azijos strategijos rėmuose, padeda regionui labiau priartėti prie ES, sukuriant veikmingus, pagarba ES vertybėms ir normoms paremtus santykius su ES.

Regionas, kuris gerbia tarptautines žmogaus teises, ES vertybes bei normas, yra stabilus ir klestintis ES partneris, siekiantis užtikrinti nuolatinį progresą santykiuose ir įsipareigojantis stiprinti santykius įvairiose abipusio bendradarbiavimo su ES srityse. Pagrindinis ES interesas – padėti transformuoti Vidurinės Azijos valstybes, priartinti jas prie ES, atskleisti regiono potencialą bei sustiprinti tolimesnį veiksmingą bendradarbiavimą su regionu įvairiose bendro darbo srityse. To galima pasiekti, jei tik regiono saugumo iššūkiai ir suvaržymai yra apibrėžti, o pusiausvyra tarp vertybių skatinimo ir įvairių geopolitinių tikslų siekimo yra užtikrinta. Regiono, jo geopolitinės vertės, jo jėgos bei iššūkių suvokimas yra pagrindiniai etapai į sėkmę.