Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Justas Paleckis

J. Paleckis: Graikijos krizė gali sukelti naują krizės bangą Europoje

Europarlamentaras Justas Paleckis įsitikinęs, kad dabartinė krizė Graikijoje ir kitose Pietų Europos valstybėse gali sukelti naują krizės bangą visoje Europoje, o gal ir pasaulyje.

„ES valstybėms veikiant kartu ir imantis ryžtingų priemonių – kai kas ta linkme jau padaryta – antrosios krizės, tikėsimės, išvengsime. Jeigu ji vis dėlto kiltų, ES patrauklumas Rytų kaimynams, be abejo, sumažėtų, gal tektų mažinti ir finansinės pagalbos programas jiems“, - atsakydamas į neatsakytus myEP.lt konferencijos su skaitytojais klausimus, teigė J. Paleckis.

MyEP.lt skelbia likusius europarlamentaro atsakymus.

Marija: Lietuviai keikia savo demokratišką valdžią ir bėga iš Lietuvos. Tuo tarpu mūsų kaimynai baltarusiai šlovina savo diktatorišką prezidentą. Kaip vertinate šį fenomeną?

“Tvirtos rankos” nori tikrai daug kas ir Baltarusijoje, ir Lietuvoje. Todėl, beje, lietuviai palaiko ryžtingus prezidentės D. Grybauskaitės veiksmus ir pareiškimus. O viena iš Baltarusijos prezidento populiarumo paslapčių yra ta, kad toje šalyje buvo išsaugoti kai kurie tarybinių laikų socialiniai iškovojimai, nešokta stačia galva į “laukinį kapitalizmą”. Tačiau, deja, Baltarusijoje labai striuka su žmogaus teisėmis, žodžio ir spaudos laisve.

Anas: Ačiū, manau , kad socdemai būtų šiek tiek kitaip elgęsi, nebūtų priėmę tokių drstiškų mokesčių pakeitimų. Kada grišite į valdžią? Asmeniškai labai palaikau Algirdo Butkevičiaus buvimą premjeru. Manau tai ne tik sąžiningas, bet ir itin kompeteNtingas žmogus

Visiškai sutinku su Algirdo Butkevičiaus vertinimu. Socialdemokratai tikrai būtų elgęsi kitaip, sutelkę dėmesį į darbo vietų išsaugojimą ir kūrimą, o ne į mokesčių kėlimą. Sudėtingiau dėl grįžimo į valdžią. Deja, 2008 metais rinkėjai išreiškė paramą Tėvynės sąjungai, o ne socialdemokratams. Todėl grįžimas valdžion realesnis rinkėjų verdikto 2012 metais, o ne koalicijų performavimo keliu. Apklausos rodo, kad socdemais vis labiau pasitikima.

Vaitiekūnas, Ušackas, Ažubalis: Gerbiamas Palecki, į mano klausimus, deja, neatsakote. Nors visaip bandžiau juos pateikti, gaila.

Į šį klausimą Jums jau atsakiau.

Vita: Ką Jūs manote apie lietuvių bėgimą iš Lietuvos? Apie emigraciją?

Viename iš atsakymų jau minėjau, kad tai, mano galva, skaudžiausia Lietuvos problema, kurios pasekmės ypač pajus mūsų vaikai ir vaikaičiai. Deja, šis fenomenas liudija apie „balsavimą kojomis“ prieš savo valstybę, prieš savo valdžią. Jeigu nepavyks sumažinti emigracijos bent iki tos ribos, kuri būdinga daugumai naujųjų ES šalių, ir Lietuvos valstybės, ir Lietuvos tautos egzistencijai išliks rimtas pavojus.

Dexteris: jeigu Hitleris nebūtų prakišęs II pasaulinio,ar turėtume šitiek problemų su savo kaimyne Rytuose pastaruosius 70 metu?

Jeigu Hitleris nebūtų prakišęs, Lietuvos vietoje turėtumėm „Didžiąją Vokietiją“, mažoji dalis lietuvių būtų suvokietinta, o didžioji – iškelta už Uralo. Tokia buvo arijų, kurie lietuvius vertino kaip nepilnavertę tautą, doktrina.

Skrydis: Pone Palecki, kokį pavojų Lietuvai matote, kalbant apie kaimynystės politiką?

Ypatingų pavojų nematau, jeigu ES užsienio ir saugumo politika bus vieninga. Lietuvos interesas, manau, visiškai sutampa su bendru ES interesu: stengtis, kad Ukraina, Baltarusija, Moldova, Azerbaidžanas, Armėnija ir Gruzija dar glaudžiau bendradarbiautų su ES, kad ten įsigalėtų demokratija ir stabilumas, kiltų žmonių gerovė.

Vitalija: Krizės sąlygomis šalys elgiasi ir veikia skirtingai. Štai graikai kiaurai prasiskolinę, bet taupyti nenori ir spyriojasi, vokiečiai - neprasiskolinę, bet gelbsti graikus ir patys imasi griežtos taupymo politikos. Kaip vertintumėte Lietuvos veiksmus skolinantis ir taupant?

Skolintis Lietuvai šioje situacijoje neišvengiama. Tačiau taupyti reikėjo galvojant apie pasekmes ir, kaip minėjau koncentruotis į darbo vietų kūrimą bei išlaikymą.

Anas: Ką daryti, kad jaunimas nevažiuotų armijomis į Vakarus? Ar kas sutramdys Kubilių, atsisuks į jaunimo bedarbystę?

Kad jaunimas nebėgtų iš Lietuvos, reikia ne tik gyvenimo lygio kilimo, bet ir žmoniško bendradarbiavimo tarp dirbančiųjų ir darbdavių, visuomenės supriešinimo į „teisiuosius“ ir „neteisiuosius“ panaikinimo. Dar vienas pastebėjimas: Vakarų Europos patirimas rodo klestinčios ir stiprios tos šalys, kur stiprios profsąjungos. Lietuvoje, deja, jos silpnos.

Mindaugas: Gerb, europarlamentare, norėtume išgirsti Jūsų nuomone apie Jūsų sūnaus, „frontininko“ Algirdo Paleckio politinius žingnius?

Socialinio teisingumo įgyvendinimas buvo ir bus kilnus tikslas. Tačiau labai svarbu, kokios priemonės pasirenkamos to tikslo įgyvendinimui. Triukšmingi populistiniai žingsniai, mano galva, į tą tikslą neveda.

Anas: Gerbiamas Europarlamentare, kaip manote, ką reikia daryti, kad sumažintume jaunimo bedarbystę? Du trečdaliai mano klasiokų jau išvyko į Vakarus, kiti laukia atleidimo bangos, yra nusivylę Kubiliumi. O dirbantieji valstybiniam sektoriui gauna vis mažesnius atlyginimus, negali kurti šeimų, nepajėgia įsigyti gyvenamo ploto. Manau, kad tokiu būdu einame taustos susinaikinimo link.

Jau trečias ar ketvirtas klausimas dėl Lietuvos „išsivaikščiojimo“, dėl nedarbo, ypač jaunimo tarpe. Visiškai sutinku, kad einame susinaikinimo link. Jau minėjau, kad reikia veikti nedelsiant, kalbėti apie tai pilnu balsu. Ta partija ar politikas, kuris sugebės pasiekti lūžio šitų problemų sprendime, bus vertas paminklo.

Vita: Lietuvą iš krizės traukia pensininkai, mokytojai, bibliotekininkai, slaugytojos ir kiti panašūs kantrūs visuomenės eiliniai. Iki šiol nei per naktinius, nei per dieninius Vyriausybės posėdžius nerasta būdų, nepriimta sprendimų, kaip prie krizės įveikimo galėtų prisidėti Lietuvos galingieji ir turtingieji. Ar ir kitose ES šalyse iš krizės einama skurdžiųjų sąskaita?

Jau vien progresinių mokesčių sistema, kuri veikia visose be išimties senosiose ES valstybėse, garantuoja, kad įveikiant krizę turtingieji prisideda prie šio proceso daugiau, negu šalyse, kur tų mokesčių nėra. O kad pagrindinė krizės našta būtų nuimta nuo silpnųjų pečių, reikia kardinaliai reformuoti visą finansinę ir ekonominę sistemą: daugiau skaidrumo bankų ir kitų finansinių institutų veikloje, daugiau jų atskaitomybės, daugiau valstybės kontrolės, daugiau pastangų socialinės atskirties (paradoksas – krizės metu ji dar labiau išaugo) įveikime.

Arturas: Ar ES imsis kokiu priemonių, kad Lietuva atsigautu, po krizes? Nes patys kaip matote nesusitvarkome. Ačiū už atsakymą.

Deja, ES gali tik padėti, Lietuva pati turi išbristi iš krizės. Antra vertus, Europos socialistų partija ir Socialistų frakcija Europos Parlamente siūlė, kad šalims ypatingai nukentėjusioms nuo krizės būtų suteikta papildoma pagalba. Tačiau dešiniųjų dominavimas Europos Sąjungoje ir EP neleido priimti tokio sprendimo.

Aidas: Gerbiamas europarlamentare, kaip jus manot ar pakankamas Lietuvos Respublikos bendradarbiavimas su Rusijos Fedaracijos Kaliningrado sritimi

LR skiria nemažą dėmesį bendradarbiavimui su Kaliningrado sritimi. Tačiau pastaruoju metu negirdėti jokių naujų iniciatyvų ar planų, o jie kaip tik ir būtų ypač reikalingi krizės laikotarpiu.

Dalia: Gerbiamas europarlamentare, prieš metus ir daugiau buvo kalbama apie galimą bevizį susisiekimą su Kaliningradu ir Baltarusija (bent pasienio rajonuose). Prašau pasakyti ar tai realu ir kaip greitai tai galėtų būti?

Dėl bevizio susisiekimo su Baltarusija (į tą plotą patenka 50 km ruožas abipus sienos) naujienos neblogos. Pagrindinės susitarimo detalės buvo suderintos dar pernai, o visai neseniai baltarusiai atsiuntė papildomų pageidavimų. Jie gali būti priimtini Lietuvai ir todėl šis susitarimas galėtų būti pasirašytas netolimoje ateityje. Dėl tokio susitarimo su Rusija – sudėtingiau. Maskva dabar vysto plačią kampaniją, kad ES suteiktų bevizį režimą visiems Rusijos piliečiams, todėl nenori „smulkintis“. Jeigu pasirodys, kad tai įmanoma tik tolimesnėje ateityje, Rusija, galimas dalykas, sutiktų kalbėtis ir apie vizų režimo pasienio rajonuose palengvinimą.

Kaimynė: Kaip manote, kas musu didžiojoje Rytų kaimynėje Rusijoje iš tiesų valdo: prezidentas ar ministras pirmininkas?

Prieš porą dienų grįžau iš Rusijos, kur EP nariai susitiko su kolegomis iš Rusijos parlamento. Iš pokalbių su jais, o taip pat su kitais Rusijos piliečiais susidaro įspūdis, kad demokratinės Rusijos jėgos riša viltis su D. Medvedevo įsitvirtinimu valdžioje. Tačiau ir V. Putinas pastaruoju metu padarė keletą žingsnių, kurie vertintini teigiamai (elgesys po tragedijos Smolenske, pareiškimas dėl Stalino vaidmens).

Bruce lee: Jooo...... nuopelnai šitos giminėlės Lietuvai kaip ant delno- trys kartos su raudona vėliava laksto

Demokratinėje valstybėje viską sprendžia rinkėjai. Galiu spėti, kad Jūs už mane nebalsavote, tačiau Lietuvoje atsirado pakankamai žmonių, kad du kartus išrinktų mane į Europos Parlamentą, o 1990 metais – į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą.

Varliukas: Kokias matote priemones kovai su tuo, kad aplinkui Lietuvą neišdygtų devynios galybės atominių elektrinių? Ypač, kai kalba eina apie Rusiją ir Baltarusiją.

Jei Lietuvos santykiai su Rusija ir Baltarusija būtų labai geri, turėtume vilties, kad būtų galima tartis dėl AE statybų vietų perkėlimo toliau nuo mūsų sienų. Tačiau tai daugiau teorinė galimybė. Dabar gi reikia daryti viską – ir su Briuselio pagalba – kad statant AE kaimynuose būtų laikomasi aukščiausių branduolinio saugumo ir aplinkosaugos standartų.

Man įdomu: Lietuva yra didelė Ukrainos rėmėja. Ar sutinkate su tuo, kad kuo Ukraina bus arčiau Europos, tuo ji galės geriau pati suprasti tikrąsias vertybes?

Taip, Ukrainos kelias priimant europietiškas vertybes būtų labai naudingas ir Lietuvai, ir visai ES. Tai ir yra svarbiausias ES kaimynystės politikos tikslas.

Eglė Linartaitė: Pastaruoju metu itin domitės Baltarusijos reikalais. Būtent Jūs paleidote į apyvartą Mažosios Kinijos terminą šiai šaliai apibūdinti. Prašom plačiau paaiškinti -kodėl?

„Mažąja Kinija“ Baltarusiją galima pavadinti tik politine prasme, ir tai šis palyginimas šlubuoja. Ir Kinijoje, ir Baltarusijoje labai stipri valdžios vertikalė, Minske beveik viską sprendžia vienas asmuo, Pekine – siauras išrinktųjų ratas. Kinijoje viską valdo KP su keliomis satelitinėmis partijomis, Baltarusijoje gi – pseudopartinė sistema neskatinama, viskas sukasi aplink prezidentą ir jo aplinką.

Baltarusė: Nepaisant Lukašenkos pozityvių judėsių Baltarusija lieka izoliuota, joje jaučiama Rusijos vado ranka. Ką daro Europos Parlamentas su savo rytų partneryste, kada Baltarusija pagaliau taptų demokratiška?

Pastaruoju metu Rusijos įtaka Baltarusijoje smarkiai susilpnėjo. Oficialusis Minskas norėtų atsverti Rusijos įtaką santykių su ES gerinimu, tačiau tam trukdo šalies nedemokratiškumas. Europos Parlamentas pasiūlė sukurti bendrą Parlamentinę Asamblėją kartu su šešių šalių – Rytų partnerystės valstybių parlamentarais. Tačiau tai, kad Baltarusijos parlamentas buvo išrinktas nedemokratiškai, jame nėra opozicijos atstovų, užkerta kelią pilnateisiam Baltarusijos parlamentarų dalyvavimui šioje Asamblėjoje. Būtent dėl šitos priežasties ji dar nepradėjo dirbti.

Donatas: kaip manote ar visi tie laivu pardavimai ir panašiai nekelia grėsmės?

Dėl Prancūzijos karo laivų pardavimo Rusijai sukeltas nemažas triukšmas. Suprantama, kad nedidelės valstybės Rusijos kaimynystėje sunerimo dėl to. Tačiau tie laivai Rusijos karinės galios, be abejo, ženkliai nesustiprins. Antra vertus, šis žingsnis vertintinas kaip Rusijos karinio pramoninio komplekso pralaimėjimas – anksčiau tokie laivai būtų ne perkami, o statomi Rusijoje.

Skeptikas: ES – didžiausia pasaulio donorė. Kaimynystės politika – priemonė šią paramą teikti. Atsižvelgiant į ekonominės krizės pasekmes, Graikijos krizę bei didelį smūgį eurui – ar nederėtų ES susimažinti savo tarptautinių įsipareigojimų?

Ko gero taip gali atsitikti, tarptautinei ES įsipareigojimai krizės akivaizdoje gali būti sumažinti. Tačiau aš asmeniškai nelabai sveikinčiau tokį žingsnį, nes savo akimis teko matyti baisų skurdą ir žiauriausių konfliktų pasekmes įvairiuose pasaulio regionuose. O naujų konfliktų kilimas bet kuriame pasaulio regione ES kainuotų daugiau, negu jų prevencija.

Dange: Gerbiamas europarlamentare, kai kurie analitikai teigia jog po finansinės krizės gali sekti atskirų ES valstybių krizės. Kiek toks sunkmetis jose gali turėti įtakos Rytų kaimynystės politikai?

Taip, dabartinė krizė Graikijoje ir kitose pietų Europos valstybėse gali sukelti naują krizės bangą visoje Europoje, o gal ir pasaulyje. ES valstybėms veikiant kartu ir imantis ryžtingų priemonių – kai kas ta linkme jau padaryta – antrosios krizės, tikėsimės, išvengsime. Jeigu ji vis dėlto kiltų, ES patrauklumas Rytų kaimynams, be abejo, sumažėtų, gal tektų mažinti ir finansinės pagalbos programas jiems.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA