Remiantis buvusio NSA darbuotojo E.Snowdeno nutekinta slapta informacija praėjusią savaitę tarptautinėje spaudoje pasirodė naujos informacijos apie tai, jog JAV pareigūnai galimai klausėsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių mobiliuoju telefonu. Tad A.Merkel ir JAV prezidentas Barackas Obama susiskambino pasiaiškinti.
O A.Merkel yra ne bet kas – ją žurnalas „Forbes“ tą pačią savaitę įvardijo esančia įtakingiausia pasaulio moterimi. B.Obama esą ją patikino, kad „mes nesekame ir neseksime kanclerės komunikacijų“ (spauda greitai atkreipė dėmesį, kad B.Obama nepavartojo būtojo laiko - apie tai, ką JAV darė ir ko nedarė praeityje).
Tad dabar Vokietijos politikai nori išklausyti E.Snowdeno Vokietijoje Bundestage. Su juo slaptoje rezidencijoje Maskvoje susitikęs Vokietijos žaliasis politikas Hansas-Christianas Ströbele pranešė apie E.Snowdeno laišką A.Merkel su pasisiūlymu liudyti Vokietijos Bundestago tyrime bei norą patvirtinti dokumentų autentiškumą, jeigu po tokio bendradarbiavimo galėtų saugiai likti Vokietijoje arba panašioje šalyje. Vasarą E.Snowdenas kreipėsi dėl politinio prieglobsčio Vokietijoje, bet jis buvo atmestas, kadangi teisiškai esą E.Snowdenas turėjo kreiptis asmeniškai ir tuo metu fiziškai būti Vokietijoje. Jeigu E.Snowdenas atvyktų į Vokietiją liudyti, jis galėtų atitikti šiuos reikalavimus.
Besitęsiantis JAV šnipinėjimo skandalas verčia pergalvoti valstybių, atstovaujamų saugumo ir kitų institucijų, bei jų piliečių santykius ir pasitikėjimą šiais skaitmeniniais laikais. Kad informacija būtų renkama ir panaudojama neatsiklausus, reikia, kad sutaptų du dalykai: visų pirma reikia motyvo, antra, galimybių. Skaitmeninė era sukuria daugybę galimybių ir jų ateityje sukurs vis daugiau.
Tad pasigirdo nuomonių, jog NSA šnipinėjimo skandalas „suskaldys internetą“. „The Guardian“ cituojami ekspertai atkreipia dėmesį į Brazilijos ir Vokietijos ketinimus siųsti regioninius informacijos srautus per vietinius serverius o ne per esančius JAV. Indijoje valstybės tarnautojai pastarąjį mėnesį esą skatinami nenaudoti „Gmail“ pašto, o ypatingai svarbius dokumentus spausdinti spausdinimo mašinėlėmis, o ne kompiuteriu. Svarstoma, kad tai gali labai neigiamai paveikti
Pasak straipsnyje cituojamo Iano Browno iš Oksfordo Interneto instituto, tokie pokyčiai būtų brangūs ir pristabdytų sparčią inovacijų plėtrą. Tačiau esą tokia kaina gali pasirodyti verta sumokėti už ramybę, kad jų piliečių privati informacija, konfidenciali verslo ir vyriausybės informacija nebūtų renkama ir naudojama kitų šalių.
Parengė Vija Pakalkaitė