Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (4)
George'as Sorosas

G. Sorosas: Vokietija neturi kito pasirinkimo

Visame pasaulyje gerai žinomas investuotojas George’as Sorosas mano, kad Vokietija turi įsipareigojimų prieš euro zoną. G. Soroso manymu, ši valstybė turi skirti daugiau pinigų kovai su euro zoną apėmusia krize. Finansininkas iš Vokietijos Ottmaras Issingas su jo pozicija nėra linkęs sutikti. Abu diskusijos dalyviai pateikė vienas kitam argumentus.

Kaip rašo „Handelsblatt“, kovo 19 d. Vokietijos Frankfurto mieste susitiko dviejų pasaulių atstovai – G. Sorosas ir 1990–1998 m. vyriausiojo finansininko pareigas Vokietijos centriniame banke ėjęs O. Issingas. Frankfurto universitete ekspertai aptarė Vokietijos vaidmenį sprendžiant euro zonos krizę.

O. Issingo manymu, euro zonos pagrindas – tai bendros taisyklės visiems. „Juk euro zona – tai teisinė sąjunga“, - sakė jis. Ši sąjunga paremta Mastrichto kriterijais ir bendra euro zonai priklausančių valstybių atsakomybe. Krizės priežastis, O. Issingo manymu, ta, kad kai kurios valstybės nuolatos pažeidžia šias taisykles.

Tuo tarpu G. Sorosas mano, kad Mastrichto kriterijai yra pasenę. „Euro zonos krizė nebuvo numatyta sudarant Mastrichto kriterijus“, - savo argumentus dėstė jis. Šios taisyklės dabartinėmis sąlygomis nėra veiksmingos. „Nepaisant to, kad dėl Europos centrinio banko (ECB) intervencijos situacija finansų rinkose pagerėjo, euro zonos krizė dar nėra įveikta“, - patikino G. Sorosas. Šiuo metu vykdomos politikos krizės apimtose valstybėse nepavyksta išlaikyti, nes, anot G. Soroso, valstybės slegia nedarbas, ekonominiai sunkumai bei didžiuliai įsiskolinimai.

Prieš praėjusių metų rudenį įvykusius Vokietijos parlamentinius rinkimus G. Sorosas kalbėjo apie tai, kad Vokietija turi prisiimti atsakomybę už euro zoną arba iš jos išeiti. Pirmasis variantas, anot G. Soroso, reikštų, jog Vokietija turi investuoti į euro zoną daugiau pinigų. Tačiau pasirinkimo laikas jau praėjo. „Šiuo metu Vokietijai liko tik viena alternatyva, skirta tam, kad pavyktų išlaikyti dominuojančią poziciją“, - sakė jis. G. Sorosas įsitikinęs, kad ši valstybė privalo ieškoti būdų gelbėti įsiskolinimų naštos slegiamas valstybes.

G. Soroso siūlomas planas atrodo taip: euro zona turėtų suformuoti bendrą biudžetą, kurio augimas siektų 4 proc. Šis biudžetas turėtų būti finansuojamas iš įmonių sumokamų mokesčių, o pajamos turėtų būti skiriamos bendram nedarbo draudimo fondui. Jei kurioje nors euro zonos valstybėje augtų nedarbo rodikliai, jai būtų skiriamos didesnės išmokos iš bendro draudimo fondo. Anot G. Soroso, tai būdas, skirtas lengviau įveikti krizę.

O. Issingas prieštarauja tam, kad Vokietijai atitektų pagrindinis vaidmuo

Tačiau O. Issingas nelinkęs palaikyti G. Soroso idėjos. Jis įsitikinęs, kad panaši sistema skatintų prastą ir baustų gerąją politiką. Problemos turėtų būti sprendžiamos valstybiniu lygmeniu. „Kaip italai reaguotų į tai, kad jiems, pavyzdžiui, tektų mokėti už Vokietijos pramoninio banko IKB gelbėjimą?“ – klausė jis.

Bet kuri valstybė, kurioje šiuo metu yra problemų, dėl jų atsiradimo yra kalta pati. Savo teiginį jis iliustravo Italijos ir Ispanijos pavyzdžiais. Italija daugiau nei kitos valstybės turėjo naudos dėl euro įvedimo, tačiau neišnaudojo šio privalumo.

Ispanijos situacija itin sudėtinga. Šioje šalyje kilo neregėto masto statybų sektoriaus augimas. „Mes nuolatos tai kartojome savo kolegoms Ispanijoje, tačiau jis ignoravo visus įspėjimus. Praėjus dešimčiai metų, prasidėjo chaosas“, - samprotavo jis.

O. Issingas nelinkęs palaikyti idėjos, kad Vokietijai turėtų atitekti pagrindinis vaidmuo. „Būdamas vokiečiu idėją, jog Vokietijai turi atitekti pagrindinis vaidmuo, vertinu skeptiškai“, - patikino jis. Nors iš esmės Vokietija dėl geros ekonominės situacijos galėtų tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms.

Tarpininko vaidmenį tarp G. Soroso ir O. Issingo atliko trečiasis diskusijos dalyvis – Kylio pasaulio ekonomikos instituto vadovas Dennisas Snoweris. „Krizės apimtoms valstybėms būtina padėti“, - patikino D. Snoweris.

Praktiniu požiūriu, mažai tikėtina, kad šių dviejų pozicijų kombinavimas yra įmanomas. Mastrichto kriterijų taikymo patirtis nevienareikšmiška. Pirma, labai sudėtinga sukurti privalomas ir patikimas taisykles. Atsiradus abejonėms valstybių vyriausybės linkusios jų nepaisyti. Antra, tokių taisyklių esmė ta, kad jos apriboja ekonominę ir politinę veiksmų areną. Kai kuriais atvejais tai gali tapti trūkumu.

Niekas nėra linkęs manyti, kad euro zonos krizės sprendimas bus paprastas. Kiekvienas žingsnis – tai kompromisas. G. Soroso ir O. Issingo idėjos yra vertos dėmesio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA