Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (15)
„Eurovizija“ atvertė visas kortas
Eurovision.tv

„Eurovizija“ atvertė visas kortas

Nuo praėjusių metų pabaigos augant ir gilėjant Rusijos ir Ukrainos konfliktui apie jį prisiklausėme politikų nuomonių bei matėme išreikštus verslo interesus. Tačiau ką apie jį mano Europos gyventojai? Turbūt nėra nė vienos tokios išsamios nuomonės apklausos, kurioje kone tiesmukai klausiama „ar mėgsti tą ar kitą šalį bei jos gyventojus“ kaip „Eurovizijos“ dainų konkursas.

„Apklaustieji“ gali jaustis saugūs, kad jų niekas neišvadins rasistais ar nacionalistais. Juk oficialiai konkurse SMS žinutėmis, skambučiais ar per mobiliųjų telefonų programas balsuojama už dainos atlikimą, o ne mėgstamą ar nemėgstamą šalį. Tačiau žinome, kad dainos kokybė „Eurovizijoje“ tikrai toli gražu yra ne vienintelis sprendžiamasis veiksnys.

Jau esu rašiusi, kad ankstesnių „Eurovizijos“ dainų konkurso balsavimo rezultatų analizė parodė, jog Europos Sąjungos (ES) ekonomikos krizė veikia skirtingų ES narių gyventojų požiūrį į kitus – gyventojai jaučiasi artimesni arba tolsta. Tačiau kaip žmonių nuomonę pakeičia kariniai konfliktai? Kaip balsavo Europa, ir kaip balsavome mes, lietuviai, taip emociškai įsitraukę į Ukrainos ir Rusijos konfliktą. Ar Ukrainą pagaliau pastebėjo neformaliai Europos Sąjungos lydere vadinama Vokietija?

Įžvelgė paslėptus grasinimus

Į šeštadienį vykusį „Eurovizijos“ dainų konkurso finalą patekus ir Ukrainai, ir Rusijai, šį finalą kai kurios žiniasklaidos priemonės pavadino diena, kai bus atverstos kortos ir paaiškės, kas yra kas. Rusijos eurovizinėje dainoje buvo įžvelgiami paslėpti grasinimai. Tarkime, svarstyta, kad Rusijos dainininkių dvynių Tolmačiovų dainos tekstu iš tikro kalbama apie Rusijos „meilę“ Krymui, kuris dar neseniai buvo Ukrainos dalis, o dabar – jau užgrobtas Rusijos. Jos dainuoja: „Gyvenant ant ribos, arčiau nusikaltimo, žingsnis po žingsnio peržengti ribą. Galbūt bus vieta ir laikas, galbūt ateis diena, kai tu būsi mano“ (angl. „Living on the edge, closer to the crime, cross the line a step at a time. Maybe there’s a place, maybe there’s a time, maybe there’s a day you’ll be mine“).

Įtampą kėlė ir tai, kad po pirmojo pusfinalio, paskelbus, kad Rusija pateko į finalą, Danijos sostinės Kopenhagos „B&W Hallerne“ arenoje susirinkę žiūrovai tai nušvilpė. Prisiminta ir tai, kad Rusijos atstovės, tuomet dar mažos mergaitės, 2007 m. švenčiant pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną (beje, „Eurovizija“ vyksta tą patį mėnesį) apsirengusios karinėmis uniformomis dainavo „Katiušą“.

Balsuotojų klikos

Kiekvienos šalies gyventojai gali balsuoti už visas, išskyrus savo, šalis, ir dvylikai iš labiausiai patikusių suteikti nuo 1 iki 12 balų (kitoms skiriamas nulis). Pusė balsų skiriama penkių asmenų komisijos ir pusė balsuojant žiūrovams. Ir komisijos, ir balsuotojai skiria vietas nuo pirmos, geriausios, iki, jų nuomone, prasčiausios. Komisijų ir žiūrovų skirtos vietos virsta balais: pirmoji vieta prilygsta 12 balų ir taip toliau.

Balsuojančios „Eurovizijoje“ šalys yra susigrupavusios į „klikas“ – pastebimos tendencijos, kad jos balsuoja vienos už kitas, ir tai netgi ne visada galima paaiškinti vien geografiniu ar kalbiniu artimumu.

Paprastai nuolatinės balsuotojos už Rusiją būna Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas, taip pat ir dideles rusakalbių mažumas turinčios Baltijos šalys Estija ir Latvija. Be to, malonybėmis skiriant balus nuolat apsikeisdavo ir Rusija su Ukraina. Kitos šalys Rusijai ir Ukrainai skiria balsų ne taip sistemiškai.

Latvija ir Estija nusisuko nuo Rusijos

Pernai ir Estija, ir Latvija Rusijai suteikė po 12 taškų. Šios Baltijos šalys Rusijos dainoms taškų nešykštėdavo ir anksčiau. Beje, Lietuva taip pat: tarp 2010 m. ir 2014 m. Lietuva Rusijai skyrė nuo 5 iki 7 balų.

Tačiau šeštadienį Latvija ir Estija balsavo neįprastai ir nusisuko nuo Rusijos. Tiksliau, nusisuko Estijos ir Latvijos komisijos. Mat komisijų ir balsavimo telefonu pasiskirstymas rodo, kad šių Baltijos šalių gyventojai ir toliau dosniai balsavo už Rusiją bei skyrė aukštas vietas.

Estija finale Ukrainai suteikė aštuonis balus, o Rusijai viso labo vieną. Latvija finale Ukrainai skyrė septynis balus, o Rusijai - du. Tiesa, abejose šalyse Rusijos galimybes sumažino komisija, o ne žiūrovai. Estijos komisija rusų dainai skyrė 24-ą vietą, o žiūrovai antrąją. Latvijoje komisija Rusijai skyrė 21-ą vietą ir nusvėrė žiūrovų balsus, paskyrusius Rusijai pirmąją vietą. Estijoje ir komisijos, ir žiūrovų nuomonė apie Ukrainą daugmaž sutapo – paskyrė ketvirtą ir penktą vietas. Lietuva, beje, iš Baltijos šalių Rusijai skyrė daugiausiai, šešis, balus.

Už Rusiją ir toliau „tradiciškai“ balsavo jai draugiškos šalys – Azerbaidžanas ir Baltarusija jai suteikė po 12 balų, dar 10 Armėnija. Balsų finale nepašykštėjo ir pati 2008 metais su Rusija karinį konfliktą turėjusi Gruzija. 2010 metais Rusijai neskyrusi nė vieno balo Gruzija nuo 2011 metų duoda vis daugiau, o šeštadienį suteikė 8 balus.

Šiame „Eurovizijos“ finale maksimalų įvertinimą, 12 balų, davė Rusijai suteikė Baltarusijai, 10 balų skyrė Azerbaidžanui ir 8 balus Armėnijai – seniems draugams. Ukrainai Rusija atseikėjo 7 balus.

Armėnija savo balsais pasiuntė aiškią žinią, kurios šalies – Rusijos ar Ukrainos – daina jai buvo labiau prie širdies. Dar pernai ir 2011metais Ukrainai davusi 12 balsų, Armėnija šeštadienio finale Ukrainai išrašė apvalų nulį. Vokietija Ukrainos kaip ir anksčiau nepastebėjo ir eilinį kartą skyrė nulį balų.

Tad ar atsiskleidė Europos gyventojų požiūris į Rusijos ir Ukrainos karinį konfliktą? Ir taip, ir ne. Nors ir nušvilpė Rusiją salėje, Europa nenubaudė jos ir nepradėjo visiškai ignoruoti. Baltijos šalys nebebuvo tokios entuziastingos Rusijos atžvilgiu kaip anksčiau. Tačiau Europa, pergalę paskyrusi austrų transvestitui Conchitai Wurst savaip pranešė savo taikos ir tolerancijos žinią.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA