Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
„Eurotrip“, arba kaip skraidyti, kai streikuoja gigantai

„Eurotrip“, arba kaip skraidyti, kai streikuoja gigantai

Prieš gerą dešimtmetį retam buvę įperkami, šiandien skrydžiai virš Europos ar į tolimesnius kraštus daugeliui tapo įprastu dalyku. Traukiame atostogauti, darbo reikalais, lankyti draugų ar svetur įsikūrusių giminaičių, o kartais patys emigruojame ar trumpam grįžtame į Lietuvą.

Ilgas avialinijų sąrašas, platus krypčių pasirinkimas, gerėjanti ekonominė situacija, pigūs skrydžiai ir galimybė internetu patiems užsisakyti bilietus dažną pavertė skrajūnu. Kelionės oru tapo įprastos ir nebesukame galvos, kaip ši sistema veikia. Kol neprasideda streikas ar neišsiveržia ugnikalnis. O tuomet užgriūna klausimai – kokios mano teisės ir kaip suktis iš keblios padėties?

Skraidydama ne kartą esu susidūrusi su nemaloniomis situacijomis. Kelias valandas pakilti vėluojantys lėktuvai – smulkmė, jei nuo to nepriklauso tolesnė kelionės eina. Kartą pavėlavusi atskristi į Dubajų nespėjau į lėktuvą, kuris turėjo nugabenti į Katmandu. Tikra prabanga – kam nesinorėtų užtrukti Dubajuje! Vienas „bet‟ - tai mums su drauge turėjo kainuoti po gerus 200 dolerių - už tranzitinę vizą ir viešbutį, mat, kaip netikėtai sužinojome oro uoste - kas skaito ilgus paaiškinimus prie bilieto? – skrydžių bendrovė dėl vėlavimo nekalta. Ar kartu keliavusios švedės isterija, ar stoiška mūsų ramybė taip įsiutino kompanijos atstovus, kad jie pasisiūlė už viską sumokėti. Panašiomis aplinkybėmis nakčiai įstrigau Frankfurte, nes pirkau du atskirus bilietus, o ne vieną su persėdimu. O sykį 15 minučių pavėlavęs lėktuvas vienos nakties skrydį iš Vilniaus į Kabulą, kur tuomet dirbau, ištęsė iki trijų dienų.

Tokiose situacijose žmogus susinervini, užtat vėliau pasakoji kaip nuotykį. Bet kai, likus keturioms dienoms iki skrydžio iš Vokietijos į Vilnių, sužinojau, kad jo gali visai nebūti, pirmą kartą gyvenime apėmė šiokia tokia panika. Jau anksčiau buvau girdėjusi, kad „Lufthansos‟ pilotų profsąjunga „Vereinigung Cockpit‟, prašanti galimybės anksčiau išeiti į pensiją, skelbia streiką. Nesukau dėl to galvos, nes turėjau skristi su kita - pigių skrydžių bendrove „Germanwings‟. Kas, kad ji įsteigta „Lufthansos‟. Artėjant streiko dienai supratau, kad kolegos solidarizuosis ir balandžio 2-4 dienomis taip pat reikalaus didesnių socialinių garantijų.

Mikliai nėriau į internetą – abiejų bendrovių tinklalapiai mirgėjo nuo įspėjimų apie streiką ir patarimų, ką daryti keleiviams. Tą patį vakarą sužinojau, kad „Germanwings‟ net per streiką skris daugeliu krypčių, tačiau būtent mano skrydis atšauktas. Galėjau guostis nebent tuo, kad buvau ne vienintelė nelaimėlė – iš viso buvo atšaukta 3 800 skrydžių, į kuriuos bilietus nusipirko 425 tūkst. žmonių. Kita vertus, jei tokia minia įstrigs tarp žemės ir dangaus, ar daug avialinijos galvos apie mane? O į Vilnių skristi tai reikia! Tereikia įveikti 1600 km, o nėra kaip. Beveik kaip per Ejafjadlajokudlio spjaudymąsi pelenais lygiai prieš ketverius metus.

Streikas – ilgiausias kompanijos istorijoje

Bet šis streikas išties beveik prilygo ugnikalnio išsiveržimui. Pakanka įvertinti „Lufthansos‟ reikšmę pasauliniame oro transporto sektoriuje: didžiausios pasaulio avialinijos, 9-a vieta pagal keleivių skaičių, 6-a vieta pagal keleivių nuskristų kilometrų skaičių, skrydžių krypčių skaičių ir lėktuvų parko dydį.

„Wall Street Journal‟ teigimu, dabartinis streikas – ilgiausias „Lufthansos‟ istorijoje, o Frankfurto oro uosto, kuris yra 12-as pasaulyje ir 3-ias Europoje pagal keleivių srauto intensyvumą, istorijoje - trečias. Pirmą streiko dieną jis, paprastai pilnas į visas puses zujančių žmonių, atrodė gūdžiai. Registracijos langeliai virto skrydžių keitimo langeliais, keleiviams buvo siūlomi nemokami gėrimai ir užkandžiai.

80-100 iš maždaug 5 400 pilotų – beje, vienų geriausiai apmokamų kompanijos darbuotojų, – nusprendė nestreikuoti, tad „Lufthansa‟ vykdo apie 500 skrydžių per dieną – dešimtadalį įprasto skaičiaus.

Po keleto minučių nerimo ir prisiminimų apie ankstesnius nuotykius ėmiau džiaugtis gyvenanti Europos Sąjungoje, o ypač Vokietijoje, kur viskas sureguliuota ir iš anksto apgalvota. Kartu su bendra informacija apie streiką, kuris, „Reuters‟ apytiksliais paskaičiavimais, kompanijai kainuos apie 50 mln. eurų (pernai jos pelnas siekė 313 mln. eurų), iš karto paskelbtas numatytų ir atšauktų skrydžių sąrašas. Ir „Lufthansos‟, ir „Germanwings‟ tinklalapiai mirgėjo patarimais keleiviams. Nori vis tiek pakilti į orą - keisk skrydžio datą, net jau atkeliavęs į oro uostą ar praėjus atšauktojo laikui. Kad būtų paprasčiau, gali tai padaryti internetu. Jei keliauji Vokietijos viduje, gal vertėtų pasirinkti geležinkelį? Šiuo atveju bilietą irgi galima pasikeisti nemokamai. Nurodyta nemažai telefonų numerių, bet žmonės paprašyti verčiau pagalbos ieškoti internetu, nes skambučių srautas užkimšo linijas.

Kad ir kaip smalsu buvo išbandyti pasiūlymus, rūpesčius dėl skrydžio keitimo užkroviau kelionių agentūrai, per kurią pirkau bilietą. Viskam sutvarkyti prireikė poros dienų, tad planų nereikėjo keisti, nors dar kone kelionės išvakarėse nežinojau, ar krautis kuprinę. Buvusios kolegės vyrui pasisekė mažiau. Andrius kaip tik per streiką pataikė dalyvauti apšvietimo ir statybų parodoje Frankfurte. Dar Vilniuje jis sužinojo, kad skrydis atgal atšaukiamas. Vietoj to vyrui teko grįžti pusdieniu anksčiau ir per Rygą. „Būčiau žinojęs, kad Vokietijoje pabūsiu vos ilgiau nei dieną, būčiau atsisakęs parodos‟, - atviravo Andrius.

ES laukia dar didesnės garantijos keleiviams

Tik gavusi naują bilietą sumojau detaliau pasiaiškinti, ko gali tikėtis nelaimėliai kaip aš. O gali tikėtis – ohoho kiek. Gal kiek per anksti džiūgavau avialinijų mielaširdingumu - taip elgtis įpareigoja Europos Sąjungos (ES) taisyklės, jei skrydis atidedamas ar atšaukiamas arba keleivis negauna vietos lėktuve, nes parduota per daug bilietų. Svarbu, kad žmogus turėtų išskristi iš kurios nors ES valstybės narės arba atskristi į ją ES, Islandijoje, Norvegijoje arba Šveicarijoje registruotomis avialinijomis.

Tokiais atvejais turi būti pasiūlytos kitos galimybės pasiekti tikslą arba grąžinti už bilietą sumokėti pinigai. Lėktuvui smarkiai vėluojant, priklauso kompensacija, tačiau, jei keleivis ją pasiima, nebeturėtų tikėtis kitokios avialinijų pagalbos. Panašiais atvejais žmogus privalo gauti maisto, galimybę nemokamai paskambinti, prireikus – nakvynę. Priklausomai nuo situacijos, kompensacija gali siekti 250-600 eurų, tiesa, jei pasiūlomas kitas skrydis, ji gali sumažėti perpus.

Jei skrydis atšaukiamas dėl ypatingų aplinkybių, pavyzdžiui, oro sąlygų, bent prieš dvi savaites arba avialinijos pasiūlo analogišką skrydį, kompensacijos nereikėtų tikėtis. Tačiau tuomet galima paprašyti grąžinti pinigus už bilietą, pakeisti skrydį arba kito būdo pasiekti reikiamą vietą. Daugiau informacijos, kas priklauso keleiviui panašiose situacijose ir kaip jam reikėtų elgtis, pateikiama čia, čia ir čia.

Vasario pradžioje Europos Parlamentas (EP) pritarė lėktuvų keleivių teisių reglamento pakeitimams, kuriais siekiama jas sustiprinti, palengvinti keleiviams gauti kompensaciją atidėjus ar panaikinus skrydį, įpareigoti oro vežėjus aktyviau teikti informaciją ir pagalbą keleiviams. Pakeitimai dar bus derinami su ES Taryba.

„Iki šiol padėtis priminė Dovydo kovą su Galijotu, nes tik 2 proc. keleivių, pateikusių skundus skrydžių bendrovėms, sulaukdavo kompensacijų‟, - tuomet pažymėjo EP pranešėjas liuksemburgietis Georgesas Bachas, atstovaujantis Europos liaudies partijai.

Pakeitimai, kurių didžiumą pasiūlė Europos Komisija, įpareigos avialinijas užtikrinti, kad atsakingas asmuo oro uoste keleiviams teiktų informaciją ir kitaip padėtų atidėjus skrydį, jį atšaukus ar praradus bagažą. Šis asmuo taip pat turėtų priimti keleivių skundus.

Į skundą neatsakius per 2 mėnesius, tai reikštų, kad oro vežėjas sutinka su prašomu kompensavimu. Planuotą skrydį sutrukdžius ypatingoms aplinkybėms (pavyzdžiui, gedimui dėl paukščio atsitrenkimo, karo, politinių neramumų ar nenumatytų oro vežėjų ir oro uostų darbuotojų darbo ginčų), vežėjai galės nemokėti kompensacijų, bet turės raštu nurodyti konkrečias skrydžio atšaukimo ar atidėjimo aplinkybes. Ypatingos aplinkybės leis oro vežėjams apriboti keleivio apgyvendinimo trukmę iki penkių nakvynių.

Siūloma leisti per 48 val. po bilieto rezervacijos nemokamai ištaisyti klaidą keleivio pavardėje. Daugiau aiškumo siekiama ir bilietų bei jų kainų srityje. Siūloma numatyti, kad keleivio bilietas atgal galiotų net jei jis neskrido pirmyn. Siekdami pažaboti nesąžiningą praktiką, kai į skelbiamą kainą neįskaičiuoti įvairūs mokesčiai, EP pasiūlė į bilieto kainą privalomai įtraukti minimalaus bagažo vežimo, įlaipinimo kortelės išdavimo ir banko kortelių aptarnavimo išlaidas. Kartu su pagrindiniu rankiniu bagažu siūloma leisti į lėktuvo saloną nemokamai įsinešti paltą, rankinuką ir bent vieną standartinį pirkinių iš oro uosto krepšį.

Siekdamas apsaugoti keleivius nuo skrydžių bendrovių bankroto, EP pasiūlo įpareigoti vežėjus apsidrausti arba kaupti lėšas specialiuose fonduose, iš kurių bankroto atveju būtų grąžinami pinigai už bilietus arba apmokamas keleivių parskraidinimas namo.

Eglė Digrytė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA