Šių grupių nariai, kuriuos daugiau mažiau sudaro tie patys marginalai, dalinasi daug nuorodų į rusiškus tinklapius ir straipsnius, kurie yra persunkti antivakarietiškomis bei homofobiškomis nuostatomis. Pastebėtina, kad šių grupių turinys yra ganėtinai priešiškas ne tik ES kaip organizacijai, bet yra persunkti sąmokslo teorijomis apie „imperialistiškąjį Briuselį“.

Kalbant apie homofobiją, reiktų ją pirmiausia apibrėžti. Aš vadovaujuosi Europos parlamento samprata ir homofobiją įvardinu kaip neracionalią homoseksualumo baimę.

Iš pirmo žvilgsnio euroskepticizmas, t. y. priešiškumas ES, gilesnei integracijai, neturi tiesioginio ryšio su homofobija. Kalbant apie Vakarų Europos euroskeptikus tokį tiesioginį ryšį sunku pamatyti. Pavyzdžiui, britų euroskeptikų siūlymai Didžiajai Britanijai išstoti iš ES yra susiję su jų noru išsaugoti savo šalies suverenitetą ir savarankiškumą, priimant sprendimus daugumoje sričių. Tuo tarpu ryšis tarp homofonijos ir euroskepticizmo pastebimas Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Vykstant Baltic Pride paradui Vilniuje, tarp eisenos stebėtojų buvo galima užmatyti plakatų „ES „iškrypėlių“ ar pan. sąjunga“, „Euro-Sodoma“ ir pan. Panaši situacija yra ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kuriose vyko panašūs renginiai.

Rytų ir Vidurio Europos šalyse „euroskepticizmo bomba“ sporto dėl paprastos priežasties – ES reikalavimų ir spaudimo žmogaus teisių, ypač LGBT teisų, klausimais. Viena vertus, šių šalių integracijos į ES procese iki 2004 m. LGBT teisės nebuvo atskirai liečiamos ir diskutuojamos. Kita vertus, komunistinio režimo metu homoseksualumas, kaip ir biseksualumas ir translytiškumas, buvo griežtai uždraustos temos viešame diskurse. Tokie žmonės „neegzistavo“. Kalbantis su vyresnio amžiaus žmonėmis ypač tas jaučiasi, nes „seniau tokių nebuvo“ arba girdėjo „apie tokius iškrypėlius“. LGBT teisių klausimas suaštrėjo, kai ES institucijos pradėjo kelti reikalavimus valstybėms-narėms dėl LGBT teisių užtikrinimo.

Tradicinės šeimos suvokimas taip pat stiprina homofobiją, nes homoseksualumo, biseksualumo priėmimas kaip normos suvokiamas kaip grėsmė tradiciškai suvokiamai šeimos koncepcijai, t. y. vyras, moteris, susieti santuoka, ir vaikai. ES reikalavimai dėl LGBT teisių užtikrinimo automatiškai suvokiami kaip grėsmė tradiciniam šeimos suvokimui. Santuoka įgauna svarbu simbolį, nes partnerystės ryšiais susieti žmonės dažnai nesuvokiami kaip šeima, o partnerystės įteisinimas susilaukia pasipriešinimo ir kontraversiškų vertinimų. Dažnas priešininkų argumentas, kad partnerystės įteisinimas ves į homoseksualių porų santuokų legalizavimą, kas savaime implikuoja „šeimos“ sąvokos pokytį ir nebeatitikimą tradiciškai suvokiamai šeimai.

Homofobija tapo euroskepticizmo įrankiu tokiose šalyse kaip Lietuva, Lenkija ar Vengrija, nes tokių euroskeptikų argumentai prieš ES yra grindžiami reikalavimais dėl LGBT, vaikų teisių užtikrikrinimo, bet mažai kvestionuoja ES kaip organizacijos įtaką kitoms sritims.

Parengė Kristina Puleikytė