Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Angela Merkel

Europos ponia „Nein“, ponas „Si“ ir pilietybė

Kol Lietuvos ir Prancūzijos krepšinio komandos sekmadienį sprendė, kuri iš jų verta nugalėtojo aukso, Vokietija sprendė, ar dabartinės kanclerės Angelos Merkel partija verta laimėti rinkimus. Preliminarūs duomenys rodo, kad A.Merkel išrinkta trečiajai kadencijai.

A.Merkel yra vadinama „Europos ponia „Nein“ (vokiškai„Ne“)“. Euro zoną apėmus finansinei krizei ji tapo vis vienu pagrindinių asmenų kovoje su ja. Čia esą ir išryškėjo jos sugebėjimas ištarti „Ne“. „Ne“ dar vienam gelbėjimo paketui, „ne“ dar vienam pasiūlymui, „ne“ dar vienam prašymui. Viena iš to pasekmių - Europos meno ir kultūros pasaulį praturtino šaržai, kuriuose ji vaizduojama su velnio ragais, Hitlerio ūsiukais ir panašiai.

CNN cituoja A.Merkel oficialų biografą Stefaną Korneliusą, esą A.Merkel „nepasirinko vadovauti gelbėjimo iš krizės, krizė pasirinko ją“. Kadangi, ekonomikos nuosmukiui pradėjus ristis per Europos Sąjungą, A.Merkel vadovavo didžiausią ekonomiką ES turinčiai šaliai – Vokietijai – ji „buvo katapultuota į vadovo poziciją. Čia ji nuolat turi atremti kaltinimus, kad vienintelis jos tikslas – labiau suvokietinti Europą“.

Tad taip susiklostė, kad kai kurios itin svarbios derybos dėl Europos ekonomikos vyko ne Briuselyje, o Berlyne, o pastaraisiais metais vieną svarbiausių ar net svarbiausią asmenį Sąjungos ekonomikai renka vienos šalies – Vokietijos – rinkėjai.

Kitas praėjusios savaitės herojus turbūt galėtų būti pavadintas „Europos ponu „Si“ (itališkai – „taip“). Tai – buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Pranešama, kad Italijoje už sukčiavimą rugpjūtį nuteistas S. Berlusconi svarsto į Europos Parlamentą kandidatuoti Estijoje. Italijos įstatymai draudžia daugiau nei dvejiems metams kalėjimo dalyvauti politiniuose rinkimuose. Tačiau Europos Sąjungos teisė leidžia vienos ES šalies piliečiams, jeigu jie tampa kitos ES narės rezidentais, ir balsuoti, ir išsikelti savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimuose toje kitoje šalyje. Tad, kitaip nei A.Merkel, kuri, perfrazuojant jos biografo žodžius, „nepasirinko Europos, o Europa pasirinko ją“, S. Berlusconi, atvirkščiai, net labai aktyviai pats rinktųsi Europą ir ES teisę prieš Italijos teisę. Tokiam žingsniui jam net nereikėtų Estijos pilietybės.

Tačiau galima rinktis ne tik kurios ES narės rezidentu galima būti, bet ir kurią pilietybę turėti. Šią savaitę Eurobloge diskutuosime apie tai, ar valstybės priklausymas Europos Sąjungai didina tos šalies pilietybės populiarumą ir kodėl. Euroblogo „už ir prieš“ rubrikoje bus išsakyti argumentai už tai, kad pilietybės suteikimo procesas būtų supaprastintas ir prieš tai. Eurobloge taip pat pirmąjį kartą pasirodys autorės iš užsienio įrašas anglų kalba.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA