Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Viviane Reding

Europos Komisijos revoliucija - nedemokratiška?

Europos Komisijos (EK) komisarė planuoja komunikacijos revoliuciją. Už pagrindines teises ir teisingumą atsakinga Viviane Reding paskelbė keisianti EK bendravimo su išore būdą – ateityje visas svarbiausias reformas ES pristatys Komisijos prezidentas, o pati institucija sieks žiniasklaidoje būti vertinama kaip ES vyriausybė. V. Reding idėja kelia nuostabą. Švelniai tariant.

Siūlydama naują Komisijos įvaizdžio formavimą kryptį, EK narė paradoksaliai pataikė ten, kur Komisija kaip tik, atrodo, turėtų patylėti: EK bandymas žmonių galvose tapti ES vyriausybe tik primena, kad šita institucija – pati nedemokratiškiausia bloke. EK vienintelė, tarp kitų dviejų trijų institucijų, lemiančių priimamus sprendimus, nėra renkama piliečių. Tiek Europos Parlamentas, tiek iš valstybių vadovų sudaryta taryba bei Ministrų taryba privalo gauti rinkėjų pasitikėjimą, tačiau EK suformuojama iš valstybių narių pasiūlytų kandidatų. Kitaip tariant, vietoj to, kad pats nuspręstumėte, kokį laikraštį prenumeruosite šiais metais, paštininkas tai padaro už jus, atsižvelgdamas, ką skaitėte praėjusiais metais.

Problemą iliustruojančio pavyzdžio toli ieškoti nereikia: 2008 m. per Seimo rinkimus konservatoriai – krikščionys demokratai, gavę daugiausiai rinkėjų balsų, po metų, skiriant A. Šemetą Komisijos nariu, turėjo nepasitikėjimo reitingus mušantį partijos lyderį ir vyriausybės vadovą. O, kaip žinia, eurokomisaro kandidatūrą tvirtina vyriausybė. Dabar Komisijai nusprendus tapatintis su vyriausybe, paštininkas ne tik parinks, ką skaitysite, bet ir išdidžiai jums pasakys, kad tai yra tas pats, kaip pačiam pasirinkti. Nepaisant to, kad demokratinėse valstybėse vyriausybe vadinama institucija, kurią suformuoja daugumą parlamente sutelkti sugebėjusi viena ar kelios partijos, o pasibaigus kadencijai savo balsais rinkėjai įvertina tiek parlamento, tiek vyriausybės darbą. Kokiems rinkėjams atsiskaitys ES vyriausybe ketinanti tapti EK? Tikrai ne daugumai iš mūsų, kuriems mintyse suformuotas pavadinimas „vyriausybė“ galbūt ir sukels kontrolės iliuziją arba priešingai – bandymo „suvedžioti“ kartėlį.

Brėžia gaires

Aišku, galbūt ir būtų galima naująją komisijos narės iniciatyvą „nurašyti“ kaip žodžių žaismą arba ne itin vykusį bandymą aiškiau įvardyti EK atliekamas funkcijas, palyginant ją su vyriausybe, tačiau dar vienas “bet“ kyšo šioje istorijoje. Nors Komisija, be abejo, turi teisę nuspręsti, kaip komunikuoti su ES piliečiais, tačiau ar būsimos permainos tik bendravimo būdo pasirinkimo klausimas? Tikrai – ne. Paradoksas – labiausiai demokratijos stokojanti institucija brėžia ES sąjungos tolesnio vystymosi gaires! Mažai kas nesutiks, kad išgirdus žodį „vyriausybė“, asociacija kyla su vykdomąja kurios nors valstybės valdžia. Sekant analogija, Europos komisija, neoficialiai tapsianti vyriausybe, bus Europos Sąjungos (suprask, vieningos valstybės) vykdomąja valdžia. O tai – akivaizdus bandymas stumtelti europiečių mąstyseną federacinės valstybės link. Tokią prielaidą patvirtina ir pačios EK narės V. Reding, inicijuojančios „revoliuciją“ siūlymas: bet kokias reformas bei svarbius ES politikos posūkius ateityje pristatant vien tik komisijos („vyriausybės“) galvai, nebeliks nacionalinio elemento, kurį suteikdavo skirtingoms valstybėms atstovaujantys Kkomisijos nariai. Na taip, EK nariai oficialiai neatstovaudavo jokiai šaliai, tačiau dažnas jų pasirodymas televizijos ekranuose primindavo, kad Europos Ssąjunga – daugiatautė, nepaisant joje dominuojančių Prancūzijos ar Vokietijos. O Europos Kkomisijos atstovybės Lietuvoje pranešimuose spaudai nebūdavo užmirštama pasakyti, kad A. Šemeta – Komisijos narys iš Lietuvos.

Tačiau kritikai, kaip kontrargumentą turbūt pateiktų, kad su tekstu šiek tiek pavėlavau – jau, pavyzdžiui, yra Europos Ssąjungos prezidentas, kuris remiantis ta pačia logika, ES mentaliniame lygmenyje gerokai stumtelėjo federacinės valstybės link. Mažai su tuo pasiginčyti galima, bet skirtumas tarp vieno ir kito esminis: ES prezidento postas įsteigtas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kurią ratifikavo ES narių parlamentai, o kai kuriose šalyse net buvo rengiami referendumai. Tačiau Europos Komisijos virtimas „vyriausybe“ sumanytas žmonių, kurių nė vienas iš mūsų nerinkome, tokiam sprendimui nepaprašyta ir nacionalinių parlamentų paramos. Bet kai po kelerių metų naujoji komunikacijos revoliucija nusės mūsų galvose, nei ES piliečiai, nei EK kontroliuojanti Vadovų taryba bei Europos parlamentas neprieštaraus punkteliui naujoje sutartyje „Europos Komisija nuo šiol bus vadinama Europos Vyriausybe“.

Autorė priklauso Jaunimo Europos komandai, kurios nariai yra nepriklausomi informacijos apie Europos Sąjungą skleidėjai kitiems jauniems žmonėms. Jaunimo Europos komandos nariai yra nuo 16 iki 27 metų amžiaus moksleiviai ir studentai, besidomintys Europos politika bei ES veiklos ypatumais. Komanda Lietuvoje pradėjo savo veiklą 2010 m. kovo mėnesį. Jos veiklą koordinuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Autorės nuomonė nebūtinai sutampa su Europos Komisijos nuomone.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA