ES iš esmės atveria duris nešvariems ir pavojingiems su iškastiniu kuru susijusiems planams. Kaip rašo „The Parliament“, ES teisės aktų leidėjai nenori matyti tikrojo skalūnų dujų gavybos planų keliamo pavojaus Europoje, o tai reiškia, kad nėra apsaugomi ES valstybių narių piliečių interesai.

Europos Komisijos (EK) skalūnų dujų programa, kurią ketinama patvirtinti sausio 22 d., ir ataskaita dėl poveikio aplinkai įvertinimo direktyvos, dėl kurios Europos Parlamente (EP) bus balsuojama tą pačią dieną, rodo, jog ES gyventojai negali tikėtis iš Briuselio jokios pagalbos ar apsaugos nuo skalūnų dujų gavybos kylančių pavojų

JAV patirtis, tyrimai, kuriuos atliko EK, bei Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), EP priimtos rezoliucijos bei ES atliktos viešosios nuomonės apklausos – visa tai liudija apie teisinių veiksmų būtinybę, pradedant skalūnų dujų pramonės kontrole bei reglamentavimu ir baigiant draudimu.

Tačiau nesiimama jokių teisinių priemonių tam, kad būtų išvengta JAV klaidų. Amerikoje nėra precedento tam, kad būtų imtasi tokių priemonių, tačiau ES atveju toks požiūris reiškia visišką atsargumo priemonių bei tam tikrų demokratinių procesų nepaisymą.

Pasitelkus lobistinę veiklą ir kai kurių ES šalių narių, norinčių pasinaudoti jų žemėse glūdinčiais ištekliais, daromą spaudimą, skalūnų dujų reglamentavimas buvo sėkmingai sužlugdytas. Jungtinė Karalystė (JK), Lenkija ir Rumunija šiuo klausimu pasisako aktyviausiai, tuo tarpu Vengrija, Lietuva ir Čekija šioms pritaria. Skalūnų dujų gavybos programa, kurią pasiūlė EK, nepaisant teigiamų įstatymų priėmėjų dedamų pastangų, palanki skalūnų dujų pramonei.

EP spendimas atleisti skalūnų dujų gavybos pramonę nuo privalomų poveikio aplinkai įvertinimų, kuris įeina į poveikio palinkai įvertinimo direktyvą, reiškia, jog poveikio aplinkai įvertinimai dėl skalūnų dujų gavybos projektų bus atliekami laisvu ES valstybių narių noru.

Atliekant šiuos įvertinimus atsižvelgiama į galimą neigiamą poveikį aplinkai ir bendruomenei, kuris gali kilti dėl siūlomo projekto, taip pat reikalaujama atlikti privalomus tyrimus bei užtikrinti vietos gyventojų konsultavimą rūpimais klausimais. Leidimas neatlikti tokių vertinimų suteikia skalūnų dujų gavybos įmonėms galimybę dirbti be vietos bendruomenės pritarimo bei skalūnų dujų gavybos poveikio įvertinimo.

Dabartinis „Chevron“ vykdomas projektas Rumunijoje – tai akivaizdus šio sprendimo reikšmingumo pavyzdys. Kai kurios ES valstybės narės jau dabar nerodo didelio entuziazmo dėl tokių įvertinimų atlikimo. Europos žemyne, kur gyventojų tankumas didesnis nei JAV, galima tikėtis, kad kils vis daugiau konfliktų tarp vietos bendruomenių ir skalūnų dujų gavybos įmonių.

ES institucijoms, ypač EK pirmininkui Jose Manueliui Barroso, nepavyko užtikrinti, kad ES gyventojų interesai taptu esminiais formuojant politiką. Skalūnų dujų gavyba šiuo metu nėra reglamentuojama, nors būtent vietos gyventojams tektų susitaikyti su siaubingomis skalūnų dujų gavybos pasekmėmis: vandens užteršimu, oro tarša bei regionų industrializacija. Artimiausiu metu gali kilti gyventojų pasipiktinimo banga visoje ES, kaip tai jau įvyko JK, Rumunijoje ir Lenkijoje, o tarp gyventojų interesų ir teisės aktų, kurie turėtų užtikrinti, kad šie būtų apsaugoti, veriasi vis didesnė praraja.