Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Vilija Blinkevičiūtė

Europa gali ir privalo pasirūpinti savo moterimis

Moterų Europos Sąjungoje yra daugiau nei vyrų, tačiau gyvena jos blogiau. Apie tai diskutavome Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre praėjusią savaitę. Skurde gyvena daugiau nei 85 milijonai europiečių, kurių dauguma – moterys ir vaikai. Moterys uždirba apie 17 procentų mažiau negu vyrai ir todėl gauna mažesnes pensijas. Jos dažniau dirba laikinus, namudinius darbus, nevisą darbo dieną, kuri ne visada atsispindi nedarbo statistikoje. Ant moterų pečių dažniau gula ir vaikų auginimas bei namų ūkio darbai, todėl jos yra mažiau socialiai apsaugotos už vyrus.

Europoje didėja ir netiesioginė moterų diskriminacija, ypač - vyresnio amžiaus, migrantų, tautinių mažumų ir kitose rizikos grupėse. Išlieka aukštas smurto prieš moteris lygis, nepajėgiama įveikti prekybos moterimis ir vaikais.

Moterų padėtį dar labiau pablogino ekonominė krizė. Šiuo metu darbo rinkoje yra daugiau moterų ir todėl nedarbo didėjimas daro didesnį poveikį ne tik joms pačioms, bet ir namų ūkių pajamoms. Negelbsti ir tai, jog pastaraisiais metais sukurta daugiau darbo vietų jaunimui ir moterims. Dažnai tai tik laikinas ir menkai apmokamas darbas, nesuderinamas su žmogaus teisėmis ir motinystės įsipareigojimais. Moterų neapsaugo ir tai, kad dauguma iš jų dirba viešųjų paslaugų sektoriuje, kuris dėl riboto finansavimo mažėja. Valstybių biudžetai irgi balansuojami moterų sąskaita. Viešųjų išlaidų mažinimas labiausiai paveikia moterų padėtį, kurios yra labiau priklausomos nuo socialinių išmokų bei viešųjų paslaugų. Tenka tik apgailestauti, kad šio poveikio valstybės neįvertina ir neplanuoja atitinkamų kompensavimo mechanizmų.

Paradoksalu, nors moterų bei vyrų lygybė yra viena svarbiausių Europos Sąjungos vertybių, tačiau antikriziniai planai buvo rengiami neįvertinant krizės poveikio moterims. Pagrindinis dėmesys skiriamas pramonei ir bankams. Ekonomikos atkūrimo paketas numato „žaliųjų“ darbo vietų kūrimą, kurios, deja, dažnai yra „vyriškos“, ypač alternatyviosios energijos srityje. Tačiau atsižvelgiant į neigiamas demografines tendencijas bei siekiant realiai įgyvendinti lygių galimybių principus, turėtume vis labiau pradėti vertinti moteris kaip lygiaverčius žmogiškuosius išteklius darbo rinkoje. Būtina įveikti pasenusius lyčių stereotipus ne tik šeimoje, bet ir valstybės politikoje.

Bankai su daugiau moterų geriau išgyveno krizę

Šiuos principus reikėtų taikyti ir bankininkystės sektoriui. Europos Komisijos ataskaitoje dėl moterų ir vyrų lygybės teigiama, kad visų valstybių narių centriniams bankams vadovauja vyrai. Bankų vadovybėje moterys sudaro tik 16 procentų darbuotojų. Moterų įtraukimas į finansinių sprendimų priėmimo procesą galėtų padėti išvengti nepagrįstų rizikų, kadangi, pasak tyrėjų, jos yra linkusios vengti rizikos ir didesnį dėmesį skirti ilgalaikei perspektyvai, tuo atsverdamos savo kolegų vyrų į riziką linkusį elgesį. Bankai, kuriuose geriau suderinta lyčių pusiausvyra, daug geriau išgyveno krizę, nei bankai, kuriuose šio elemento trūko.

  Tai jau suprato Islandija po krizės finansinių svertų raktą perdavusi moterims - ministrei pirmininkei bei dviejų pagrindinių bankų vadovėms. Europos Parlamentas praėjusią savaitę pasiūlė labiau pasidomėti Norvegijos ir Ispanijos patirtimi, kur įstatymais nustatyta, jog bendrovių valdybose turi būti bent 40 procentų kurios nors lyties narių. Aišku, valdymo „feminizacija“ visų problemų neišspręstų, tačiau padėtų.

Europos Parlamentas daug tikisi iš šią savaitę Vilniuje oficialiai atidaromo Europos lyčių lygybės instituto, kuris turėtų analizuoti ekonomikos krizės poveikį lyčių aspektu. Esu įsitikinusi, jog institutas teigiamai įtakos ir lyčių lygybės politiką Lietuvoje, kuri pagal lyčių lygybės indeksą yra 30 vietoje pasaulyje ir turi visas galimybes pagerinti šią poziciją.

Europos Parlamentas pateikė tvirtas išvadas, kurias adresavo Tarybai, Komisijai, šalims narėms ir visiems, kurie atsako už šią svarbią politikos sritį. Akivaizdu, kad lyčių lygybės aspektas turi būti vertinamas nuolat, priimant sprendimus Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse. Europa gali ir privalo pasirūpinti savo moterimis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA