Projektas kelia daugiau klausimų, nei sugeba atsakyti, svarstoma kiek galima tikėtis, kad iniciatyvai ateityje pasiseks mažinti rūkančiųjų skaičių.

Idėja mažinti rūkymo patrauklumą draudžiant mėtines, plonas cigaretes, standartizuojant pakelius su įspėjančiais užrašais, ribojant elektroninių cigarečių pirkimą ir svarstant kaljanų tabako reglamentavimą griežtai padalino visuomenę į dvi karingas stovyklas.

Vienoje pusėje - manantys, jog apsisprendimo laisvė yra neatsiejama žmogiško gyvenimo demokratijoje dalis. Suvokti veiklos (neigiamas) pasekmes yra būtina ir kiekvienas turi būti apsišvietęs ties rūkymu ir jo daroma žala, tačiau tai nėra priežastis riboti, ar kitaip drausti blaiviai pasirinktą gyvenimo būdą. Tarp ES iniciatyvos kritikų taip pat yra industrijos atstovai ir palaikantieji laisvos rinkos bei gamybos vertybes.

Kitoje pusėje stovi pasisakantys už tabako produktų reguliavimą, pasirengę atremti kunkuliuojantį oponentų pyktį. Cigarečių patrauklumo ribojimo esmė yra suvokimas, jog egzistuoja gili sveikatingumo problema dėka fakto, kad žmonės nesugeba patys moderuoti kenksmingo vartojimo.

Būtent dėl to reikia pagalbinės kontrolės, kad būtų siekiama kilnaus gyvybių saugojimo tikslo. Dažnai cituojamas analogas yra privalomas saugos diržų prisisegimas vairuojant - galima suprasti pasekmes ir pavojų vairuojant be jo, tačiau toks poelgis neatneša naudos, tik tai galimą žalą.

Žinoma, abejų perspektyvų propoguotojai turi savų tikslų ir nė vienas požiuris nėra be spragų. Aklai palaikyti vieną arba kitą stovyklą atneš daugiau konflikto. Vietoje to reikia didesnio diskurso tarp visuomenės ir įstatymų kurėjų. Ramios ir civilizuotos komunikacijos nauda dažnai būna pamiršta visiems berėkiant su ausyse įkištais pirštais.

Žmonės už mažesnį vyriausybės reguliavimą dažnai pamiršta, kad projekto esmė yra sumažinti naujai rūkyti pradedančiųjų gretas. Turint omenyje, jog didžioji dauguma pradeda vartoti tabako produktus ankstyvoje paauglystėje, negalima teigti, kad jie pasirinkimą daro nepriklausomai nuo visuomenėje suformuoto įvaizdžio, ar pažįstamų spaudimo.

Kiekvienam atskirai reikia nuspręsti, ar sveikas naujos kartos ugdymas yra labiau ar mažiau svarbus, nei laisvė toliau dūminti pamėgtos formos ir cheminio atskonio memento mori.

Taip pat negalima ignoruoti fakto, kad sprendimas rūkyti kenkia ne vien tik individui: asmuo nėra izoliuotas nuo likusios visuomenės ir veiksmai turi pasekmes kitiems žmonėms (pasyvus rūkymas, medicininės išlaidos valstybei, t.t.).

Kita vertus, iniciatyva prieš tabako produktus tėra maža mozaikos dalis. Negalima naiviai tikėtis, jog užteks tik šių planuojamų pokyčių tabako industrijoje norint sudrausmint potencialius rūkalius ir senus cigarečių vartotojus atplėšti nuo jų kasdienių pertraukų mėgaujantis "šviežiu oru."

Didesnis perspėjimų kiekis ant pakelių ir skonių apribojimas net optimistiškai mąstant privers mesti tik mažą dalį rūkančiųjų. Likusieji išmainys vieną cigarečių rūšį į kitą, arba ignoruos į akis kišamus perspėjimus. Taip pat egzistuoja problema su kontrabanda: norimas produktas bus įsigyjamas mažiau legaliais būdais, kas turės pasekmes tiek nusikalstamumo lygiui, tiek valstybės surenkamam lėšų kiekiui.

Bus argumentuojančių, kad norint priversti žmogų mesti rūkyti reikėtų įtaisyti laikrodinį mechanizmą kiekvienoje cigaretėje, kad būtų primenama kiekviena žalingui įpročiui prarasta sekundė. Kiti sakys, kad priversti dūmus susiformuoti į kaukolės ar kitokio atgrasaus simbolio formą bus efektyvesnis būdas.

Tačiau, ar pastangos būtų skiriamos ten, kur reikia? Galbūt reikia į visą situaciją pažvelgti iš kito kampo?

ES programos esmė yra sveika, energinga ir savimi pasitikinti visuomenė. Kyla klausimas, kodėl apsiriboti vien ties rūkymo patrauklumo mažinimu? Efektyvesnis ir labiau iniciatyvos centrinę idėją atitinkantis sprendimas būtų sporto bei aktyvios veiklos skatinimas.

Sugebėti motyvuoti žmones pastoviai sportuoti greičiausiai yra trūkstama dabartinės ES tabako iniciatyvos dalis. Nemokamų bėgimo batelių dalinimas, ar parkuose įrengti treniravimosi aparatai vers žmones susimąstyti apie dabartinę gyvensenos būseną. Automatiškai atsiras daugiau fiziškai aktyvių, sveikai besimaitinančių ir - tikrai taip - mažiau rūkančių žmonių.

Asmuo įsivėlęs į dvidešimtmetį romaną su dūmais pamatęs, kad tai jam trukdo žaisti krepšinį su sūnėnu bus linkęs pergalvoti gyvenimo būdą, lygiai taip pat kaip žmogus, kuriam tapo aiškus ankščiau nerėgėtas talentas bėgimui.

Jei ES imasi iniaciatyvos prieš tabako gaminių patrauklumą, kodėl ne prieš juos visus taikomi pokyčiai? Cigarilės ir cigarai kol kas yra neliečiami. Tikimybė yra ta, kad ES nenori apsiimti per didelių pokyčių per trumpą laiką - pereinamasis etapas pasieks daugiau, nei drastiškos reformos.

Taip pat galima aiškinti, jog šie gaminiai nėra skirti kasdieniui vartojimui, todėl jiems neturėtų būti taikomi tokie pat apribojimai. Atsiliepia savaitgaliniai kaljanų megėjai teigiantys, jog tokiu atveju, kai būtų įvedami skoninio tabako apribojimai, žlugtų beveik visa kaljanų industrija ES.

Nesimato didesnės iniciatyvos ir prieš alkoholinių gėrimų patrauklumo mažinimą. Tai gali būti tolimesnė išraiška ES nenoro atsikąsti daugiau, nei gali būti sukramtoma.

Žiūrint iš kitos pusės, galbūt alkoholis yra paprasčiausiai per daug paplitęs visuomenėje, kad būtų sureikšminamos neigiamos per didelio jo vartojimo pasekmės.

Reikia nuspręsti, kas svarbiau: tikslingas sveikos visuomenės ugdymas, ar visiškos laisvės suteikimas žmonėms tikint, jog jie pasirinks teisingai? Kitaip tariant, ar visuomenė yra pakankamai pribrendusi atsakingai rūpintis savimi, ar jai vis dar reikia prilaikyti dviratį beminant link saulėlydžio?