Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Euro krizės užšaldymas šiandien, galvos skausmas Lietuvai 2013 m.
Asmeninio archyvo nuotr.

Euro krizės užšaldymas šiandien, galvos skausmas Lietuvai 2013 m.

Europos vadovų kalbos, Lisabonos sutarties nuostatos ar improvizaciniai mechanizmai, kuriami krizei įveikti, negarantuoja aiškumo kalbant apie Europos Sąjungos ateitį. Europa turi būti stipresnė, kad besikartojančios krizės ir išbandymai vieną dieną jos nesugriautų. Ar tam yra pasirengę Europos piliečiai? Ar yra pakankamai politinės valios? Ar Europos ateitis yra neefektyvios tarpvyriausybinės mažiausiai kenksmingų kompromisų mašinos sukūrimas? Ar milijardinis čekis, atidėjęs iki 2013 m. esminių euro zonos problemų sprendimą, paskatins reformą?

Graikijos drama tęsiasi per ilgai, o europinis atsakymas į šios krizės sukeltus padarinius buvo vangus ir lėtas. Pradžioje pasmerkę ir atsukę nugarą graikams, europiečiai patyrė finansų rinkos paniką. Euro vertė pasiekė “dugną”. Europos valstybių vadovams teko atsigręžti ir spręsti pietiečių problemas atrandant joms vieningus sprendimus. Valstybės narės pažadėjo 750 mlrd. eurų ir prisiėmė skausmingą atsakomybę idant užtikrintų ramybę tarptautinėse rinkose. Bet tiek vakar, tiek šiandieną euro vertė rinkose neišlipa iš duobės. Panašu, kad beprecedentę sumą kainavę nuskausminamieji “nebegydo”. Manau, atėjo laikas pripažinti, kad išeities iš šios krizės nepavyks vien nusipirkti. Panašu, kad reikės kovoti su krize priimant nepopuliarius politinius sprendimus.

Išėjo į naudą

Krizė vis tik išėjo į naudą. Dabar tiek spauda, tiek politikai atvirai ir be pagražinimų kalba apie situacijos sudėtingumą, bei valstybių skolos nepakeliamumą. Politikai nukabinę nosis pripažįsta ankstesniais metais padarytas klaidas ir plakdami save (bei savo reitingus) ieško išeities. Panašu, kad niekas nebeieško atpirkimo ožių Briuselyje. Atvirkščiai, yra kuriamas konsensusas, kad būtent Briuselyje glūdi galimybė atrasti tvarų susitarimą ateičiai.

Daugelis ekspertų pastebi, kad pasiūlytas euro zonos išpirkimo fondas yra tik problemų atidėjimas iki 2013 metų. Iki to laiko, Europa turi surasti realistišką ir išliekamąją vertę turintį sprendimą. Sprendimas turi vienu metu užtikrinti valstybių įsiskolinimo bei deficito tolygų mažėjimą bei paskatinti Europos konkurencingumą, inovaciją ir ekonomikos augimą. Šiame kontekste lengvų atsakymų nėra, bet norint matyti veikiančią Europą, reikėtų ją įgalinti.

Tai Europos šansas tapti patikima politine sąjunga (patikima rinkoms, JAV, Kinijai ar Indijai). Bet čia atsiranda rimta problema. Paryžiuje, Berlyne, Dubline, Atėnuose yra suprantama, kad “čekis”, išrašytas tik dėl alternatyvų stokos, tampa akstinu dar glaudesnei ES integracijai, tačiau ES piliečiai teisėtai kvestionuoja jos vertę ir kainą. Sprendimas skolintis tam, kad paskolintų Graikijai, nepatinka rinkėjams. Kanclerė Merkel pajuto tai stipriausiai pralaimėjusi rinkimus didžiausioje Vokietijos žemėje ir kartu praradusi daugumą Bundesrate. Taigi Europa vėl patenka į spąstus, kuriuose vyriausybės ir bankai šiandien pritaria Europos kompetencijos plėtrai, o piliečiai vis dar neturi aiškumo, kas jiems iš to.

Lengvo atsakymo kaip išspręsti šią problemą nėra. Tačiau dabartinėse diskusijose dėl “ES 2020 strategijos”, stabilumo ir augimo pakto ar ES biudžetinės perspektyvos reikia sumažinti skirtumą tarp politinės retorikos ir realistiškų įsipareigojimų. “ES 2020 strategija” žlugs, jei joje nebus svertų kryptingoms priemonėms užtikrinti bei sukontroliuoti jų veikimą. Maastrichto kriterijai turi būti “perkrauti”, nes dabartinėje situacijoje jie pamažu praranda savo reikšmę. Europos ekonominis bendradarbiavimas turi būti išplėstas, atsižvelgiant į poreikį plėsti bendrąją rinką bei stiprinti konkurencingumą. Europos kitų 5 metų finansinė perspektyva turi būti kuriama atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungai atėjo laikas turėti savo nepriklausomus resursus.

Turėtų patirties

Šie pasiūlymai aktualūs šiandien, bet nežinia ar išaušus 2013 metų sausio 1 dienai neteks raminti rinkų dar didesnėmis pinigų sumomis, nes sprendimas bus pasiklydęs Europos valstybių sostinėse. Demonstruojamas valstybių vadovų atsidavimas biudžeto disciplinai gali nesulaukti pirmųjų šalnų šiemet, o ką jau kalbėti apie 2013 metus. Įdomu ar tik neteks 2013 metais Europos Sąjungai pirmininkaujančiai trijulei – Airijai, Lietuvai ir Graikijai suvaldyti galimą krizės pasikartojimą. Antikrizinė trijulė turės apsčiai patirties, ką reiškia krizė, bet ar atsakymai į jos sprendimą bus vienodi – tai jau kitas klausimas. Pagyvensim, pamatysim.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA