Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (2)
Lytinis švietimas

Estrelos rezoliucija: „Šauniojo naujo pasaulio“ link?

1931 metais pasirodė Aldouso Huxley‘jaus knyga „Šaunusis naujas pasaulis“ („Brave new world“). Šiandien ji patenka tarp 100 geriausių visų laikų novelių. Knygoje autorius vaizduoja Londono distopinę visuomenę, kurioje žmonės yra valdomi, taikant sofistikuotą psichologinio pastiprinimo ir hipnozės miegant techniką.

Šauniojo naujo pasaulio visuomenė ypatinga – ją sudaro genetiniu pagrindu formuojamos kastos. Jos užtikrina sklandžią distopinės (t.y. gąsdinančios, nepageidaujamos visuomenės ar bendruomenės, priešingos tobulai visuomenei ar bendruomenei) visuomenės sąrangą ir funkcionavimą. Ne mažiau įdomus yra ir kitas novelėje plėtojamas motyvas – valstybinė reprodukcinė ir seksualinė kontrolė. Kaip tai vyksta Šauniajame naujame pasaulyje?

Iš esmės principas nėra itin sudėtingas: taikant aukščiau paminėtus psichologinio manipuliavimo metodus, šeimos ir motinystės institutas šioje visuomenėje yra demonizuojamas ir sutapatinamas su necivilizuotumu, o neįpareigojantys seksualiniai santykiai bei partnerių kaita yra labai skatinama. Šis indoktrinuotas elgesio reikalavimas verčia moteris aukoti kiaušialąstes valstybinei įstaigai, kuri jas in vitro apvaisina ir vaisių išaugina „dirbtinėse gimdose“. Kai kiaušialąstės nedotuojamos, vaisinga moteris turi segėti Maltuso diržą, kuris atlieka kontracepcijos funkciją.

„Dirbtinėje gimdoje“ esantis vaikas priklauso valstybei, jo auginti negalima. Moteriško vaisiaus vystymosi stadijoje yra nusprendžiama, kiek/kuriuos jų sterilizuoti, o kuriuos palikti vaisingus (šiai distopijai labai svarbu sureguliuoti gyventojų prieaugio mastus).

Tačiau čia istorija nesibaigia. Vėliau „gimęs“ vaikas patenka į lopšelį-darželį, kuriame hipnozės miegant technika išmoko kūdikį seksualinių santykių pagrindų (knygoje tai įvardinama „elementary sex“). Vėliau 6-7 metų vaikai yra skatinami įsitraukti į heteronormatyvaus (t.y. heteroseksuali kultūra yra privilegijuota, „normali“) pagrindo erotinius žaidimus. Jei vaiko elgesys nukrypsta nuo propaguojamo elgesio modelio, jis yra nubaudžiamas, nusiunčiant pas psichologą konsultacijai.

Tai yra puikus pavyzdys, į kokius kraštutinumus gali nuvesti siekis sureguliuoti populiacijos reprodukcinius procesus. Kaip galima pastebėti, Šaunusis naujas pasaulis nepalieka galimybės asmeniui daryti seksualinių ir reprodukcinių sprendimų.

Jei pamėgintume susieti šią distopiją su šiuolaikiniu realiu pasauliu, taptų aišku, kad žmogaus teisių – konkrečiai seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių – gynėjai turėtų nemažai darbo. Juk didžioji dalis akivaizdžios populiacijos inžinerijos „politikos“ pažeidžia 1994 metais Jungtinių Tautų Kairo konferencijoje priimtas nuostatas dėl reprodukcinių teisių.

Tačiau panašu, kad ir be Šauniojo naujo pasaulio senstančios Europos seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių rėmėjai ateityje turės darbo. 2013 metų pabaigoje įsiplieskė ginčas dėl seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių rezoliucijos, dar kitaip vadinamos Estrela rezoliucijos vardu.

EP narės Edite Estrelos pateiktas rezoliucijos pasiūlymas buvo aštriai kritikuojamas dešiniųjų dėl privalomo seksualinio švietimo pradinėse ir vidurinėse mokyklose įvedimo, galimo abortų skatinimo, sąžinės laisvės apribojimo ir pernelyg didelio ES kišimosi į vidinius šalių narių politikos šiais klausimais reikalus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad rezoliucijos oponentai siekia užkirsti kelią Šauniojo naujo pasaulio link. Ar tikrai rezoliucijos pasiūlymuose, kurie buvo atmesti, yra sąsajų su A. Huxley distopinė visuomenės vizija?

Rezoliucijos žinutės turinys rodo, kad nelabai. Skirtingai nei Šauniame naujame pasaulyje šeimos ir motinystės institutas nėra demonizuojamas. Kuriant sveikatos politiką, rekomenduota sudaryti sąlygas natūraliam šeimos planavimui. Rezoliucijoje pabrėžiamas valstybinis šeimos planavimo metodų skatinimas ir poreikio abortams (ne pačių abortų) pašalinimas. Tad valstybei, šiuo atveju, nesuteikiama absoliuti moters vaisingumo ar gimdos kontrolė – tą daro šeimą planuojantys (!) asmenys. Rezoliucijoje taip pat užsiminta ir apie selekcines manipuliacijas su vaisiumi. Pasisakoma prieš bet kokias diskriminacines praktikas, susijusias su negimusio ar jau gimusio vaiko lyties selekcija.

Kaip jau buvo minėta, Šauniajame naujame pasaulyje lyties selekcija nebuvo taikoma, tik dalies moteriškų vaisių priverstinė sterilizacija. Rezoliucija pasisako prieš priverstinę sterilizaciją. Paskutinis – kontroversiškiausiai vertintas rezoliucijos aspektas – lytinis švietimas. Rezoliucijoje nurodyta, kad lytinis švietimas turėtų būti privalomas jau pradinėse mokyklose. Ten pat pabrėžiama, jog ugdymas turėtų atsižvelgti į amžių, lytį ir suteikti visapusišką informaciją. Šauniajame naujame pasaulyje švietimas buvo siejamas iškirtinai su seksualinių santykių fetišizavimu (garbinimu). Rezoliucijos intencija, šiuo atveju, nuosaikesnė.

Nepaisant to, kad rezoliucijoje galima įžvelgti sąmoningos ir išsamiai informuotos seksualinės ir reprodukcinės savikontrolės siekį – visiškai priešingą, nei Šauniame naujajame pasaulyje, ji buvo atmesta. EP pateikus pataisytą ir gerokai sutrumpintą jos variantą tik mažumos persvara naujasis pasiūlymas buvo priimtas. Jame nurodoma, kad lytinis švietimas mokyklose bei seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių politikos formavimas bei įgyvendinimas lieka šalių narių kompetencijoje.

Taigi, panašu, kad teisių gynėjai turės persikelti iš Briuselio koridorių ir mesti advokatavimo pajėgas atskirose ES narėse.

Advokatavimas, ko gero, susidurs su didžiausiais iššūkiais tose ES šalyse, kurios turi stiprų dešiniųjų ir juos palaikančiųjų flangą. Taip pat tose šalyse, kuriose vyrauja krikščioniškos vertybės ir tradicinės šeimos samprata. Liberalesnėse ES narėse teisių gynėjams „dirva“ turėtų būti palankesnė.

Rūta Mazgelytė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA