Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Talinas, Estija

Estija: įgijusi imunitetą pesimizmui ir populizmui

Nepaisant krizės, Estija beveik užtikrintai yra pirmoji sąraše šalių, kurios bus priimtos į euro zoną 2011 m. sausio mėn. Norėdamas suprasti Estijos sėkmės paslaptį, Čekijos dienraštis „Hospodářské noviny“ išnagrinėjo šalies socialinį ir ekonominį modelį.

Kalevas Vilgatsas, kurio ūgis – daugiau nei 2 metrai ir kuris yra užsiauginęs įspūdingą barzdą, puikiai tiktų grėsmingo vikingo užkariautojo vaidmeniui. Jis mano, kad alus turi būti tiekiamas ne mažesniuose nei litro talpos bokaluose, o kai jis ir jo draugai galiausiai pakyla eiti į jo mėgstamiausią restoraną Piarnu mieste (pietų Estija), alinės sienos net sudreba.

Nepaisant pokalbio temos – alaus kokybė, ekonominė krizė ar artėjantis euro priėmimas – kaip tikras Estijos patriotas Kalevas jaučiasi įpareigotas visų pirma išliaupsinti vietos spa kurortų kokybę ir priminti man, kad šiais metais jo gimtasis Piarnu organizuoja festivalį „Hansa Days of Time“, o miesto vadovybė tikisi, kad šis renginys atgaivins vietos turizmo verslą, kuriam pakenkė krizė.

„Paprastiems žmonėms vis dar nelengva, jie priversti taupyti“, – aiškina Kalevas, kuris dirba žurnalistu vietiniame Piarnu laikraštyje.

Praėjusiais metais Estijos BVP nukrito 14 proc., vidutinis atlyginimas šalyje sumažėjo 15 proc., o nedarbas išaugo daugiau nei 16 proc. Ši niūri statistika priverčia susimąstyti net ir nepaprastai savimi ir savo šalimi pasitikintį Kalevą.

Kuo jis aiškina nepaprastą savo šalies sėkmę ir savo tėvynainių pasitikėjimą savimi? Krizė nesukėlė revoliucijų Estijos gatvėse, nebuvo raganų medžioklių, o sunkiai dirbantys gyventojai, kurie, atrodo, yra įgiję imunitetą populizmui ir pesimizmui, ir toliau valstybei pateikia paraiškas dėl mokesčių grąžinimo. 

Nacionalinis susitarimas nuo 1990 m.

„Iš tiesų mes jau balsavome už euro įvedimą per 2003 m. referendumą dėl narystės ES", nuo to laiko, aiškina Kalevas, „liko neatsakytas tik vienas klausimas – kada mes jau būsime pasirengę ir atitiksime euro įvedimo kriterijus.“ Iš pradinio taško – posovietinio sąstingio – Estija pakilo į visai kitą padėtį rangų skalėje, kurioje vertinamos sąlygos verslui ir demokratinių institucijų padėtis.

Tai – šalis, kurioje paraišką dėl mokesčių grąžinimo įmanoma užpildyti vos trimis kompiuterio pelės spragtelėjimais. Be to, Estija yra pirmoji Europos valstybė, kurioje įvesta vieningo mokesčių tarifo sistema. Tačiau tuo pat metu progresas kuriant atvirą ekonomiką sąlygojo ir tam tikrą pažeidžiamumą, kuris labai stipriai išryškėjo per pasaulinę finansinę krizę.

Tačiau nuo kitų posovietinių valstybių Estija skiriasi tuo, kad joje nuo 1990 m. galioja susitarimas dėl pagrindinių plėtros strategijos aspektų, kurio niekas taip ir neužginčijo. Tai reiškia, kad šalyje nėra ideologinio susiskaidymo, kuris būdingas Slovakijos, Čekijos Respublikos ir Vengrijos politiniam klimatui.

Talinas, Estija
Talinas, Estija
© Corbis

Tokie šalies tikslai, kaip visavertė narystė ES ir NATO, sutampa su visų Centrinės Europos valstybių tikslais, tačiau estai turi tam tikrą pranašumą – „polinkį į susitarimą“, kurį nulemia tai, kad Estijos visuomenė yra gana uždara ir tuo pačiu jai būdingi stiprūs darbo etikos principai. Lietuvių filosofas Zenonas Norkus tai susiejo su Maxo Weberio darbu apie protestantiškąją etiką ir kapitalizmą. Dauguma estų yra nepraktikuojantys liuteronai.

Teigiamas piliečių požiūris į valstybę

Dar viena svarbi nacionalinio susitarimo priežastis – siekis išvaduoti savo šalį iš sovietinės praeities gniaužtų ir atsikratyti sovietinės įtakos liekanų. Estai lygiuojasi į suomius, kurių kalba labai panaši į jų kalbą. Jie nori perimti Suomijos socialinį modelį ir dažniausiai labai teigiamai reaguoja į teiginį, kad Estija turi daugiau bendro su Skandinavijos šalimis, nei kitomis Baltijos ar pokomunistinėmis šalimis. O teiginys apie glaudžius Estijos ir Suomijos prekybos ir darbo rinkų ryšius pagrįstas faktais.

Paklausti, ką mano apie hipotezę, teigiančią, kad nacionalinis susitarimas iš dalies yra sąlygotas korporacinės valstybės, estai pareiškia, kad debatai tarp priešingos nuomonės besilaikančių pusių ir tarp viešojo ir privataus sektoriaus yra natūralus procesas tokioje mažoje šalyje kaip Estija, kurioje įstatymų leidimas yra skaidrus procesas.

„Žmonės pasitiki valstybės institucijomis, nes po nepriklausomybės atgavimo Estijos ekonomika smarkiai išaugo, o valstybė dėjo visas pastangas demonstruodama skaidrumą“, – aiškina sociologas Aivaras Voogas. Teigiamas požiūris į valstybę yra vienas iš pagrindinių veiksnių, išskiriančių Estiją iš kitų pokomunistinių valstybių. Šios šalies žmonės iš tiesų tiki savo valstybe, todėl gerbia ir savo vyriausybę, ir savo tėvynainius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA