Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
ES spauda: Ar įmanoma sustabdyti visuotinį išlaidų karpymą ES?

ES spauda: Ar įmanoma sustabdyti visuotinį išlaidų karpymą ES?

Protestų prieš atlyginimų ir viešojo sektoriaus išlaidų mažinimą banga neslūgsta. Bet ar vyriausybės taip lengvai nusileis darbuotojų reikalavimams? Europos žiniasklaida taip nemano, spaudos apžvalgoje rašo „PressEurop“.

Briuselio dienraštis „Le Soir“ rašo, jog ES sostinėje „susidūrė du skirtingi požiūriai į Europą“, iš vienos pusės – Europos Komisijos reikalavimų taupyti šalininkai, iš kitos pusės – palaikantieji nuomonę, kad būtina didinti išlaidas, nes tai, profsąjungų teigimu, užtikrins nuoseklų augimą ir sukurs geresnes darbo vietas.

Tačiau čia pat cituojama neseniai atlikta Vokietijos metalo pramonės darbuotojų apklausa, kurioje teigiama, kad nors šalis vienintelė Europoje sugebėjo išlaikyti žemą nedarbo lygį, tačiau daugėja „nesaugių“ darbo vietų.

Britų „The Guardian“ teigia, jog demonstracijas lengva vertinti vien kaip bejėgiško pykčio išraišką ir ignoruoti, tačiau iš tiesų vyriausybės turėtų klausytis savo darbuotojų ir stebėti rinkas, nes atsigavimas dar labai netvirtas, ir paskubomis įgyvendinamos taupymo priemonės Europai vėl gali atnešti recesiją ar stagnaciją.

Savo ruožtu „EUobserver“ atkreipia dėmesį į susiformavusį stereotipą, jog ES institucijų tarnautojai gauna didžiules algas. Iš tiesų tūkstančiai ES įstaigų sekretorių ir kitų žemesnes pareigas einančių darbuotojų dirba pagal laikinas sutartis be jokių garantijų, o jų atlyginimai neviršija 1500 eurų per mėnesį. ES valstybės tarnautojų profesinės sąjungos atstovas neseniai pareiškė, jog vidutinio ar žemo rango ES pareigūnų atlyginimai nebėra konkurencingi, ir tampa sunku pritraukti žmonių iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija, Švedija ar Vokietija.

Portugalijoje profsąjungos surinko apie 70 tūkst. protestuotojų ir „pagrasino visuotiniu streiku“, rašo Lisabonos dienraštis „Público“ ir cituoja profsąjungos atstovą, teigiantį, kad greičiausiai tokia ir bus reakcija į vyriausybės patvirtintas taupymo priemones: planus mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus 3,5% - 10% ir padidinti PVM mokestį nuo 21% iki 23%.

Nyderlandų „Volkskrant“ mano, kad demonstracijos gali ir nepasiekti norimo tikslo. Jų teigimu, neatrodo, kad eitynės vyriausybėms padarė įspūdį, o skirtumai tarp šalių neleis atsirasti „tikram solidarumui tarp europiečių, gyvenančių iš algos“. Kitas Nyderlandų laikraštis, „NRC Handelsblad“, lygina 100 tūkst. Briuselyje žygiavusių demonstrantų su „Arbatos partija“, JAV judėjimu, besipriešinančiu B. Obamos politikai, ir vadina demonstraciją „bejėgišku poelgiu“. Jų teigimu, visoje Europoje vykdomos taupymo priemonės – ne ES, o kiekvienos šalies, „nesugebėjusios sukontroliuoti savo biudžeto“ kaltė.

Panašiai streikuotojus užsipuola Lenkijos „Rczespospolita“: „Jie nori, kad valstybė jiems garantuotų trumpas darbo valandas ir aukštesnius atlyginimus, geriausia valstybės tarnyboje. Ir tuo pačiu metu jie nori, kad valstybė padengtų dantų gydymo ar vaikų lavinimo išlaidas. O kas atsitiks, kai baigsis pinigai? Jie nenori tuo patikėti. „Tegu bankininkai ir didžiųjų kompanijų vadovai sumoka! Biudžeto deficitas? Koks dar biudžeto deficitas?“

„Ateinantys 30 metų įeis į istoriją kaip tris dešimtmečius trunkanti katastrofa“, mano „Le Soir“. Ką vidutiniam europiečiui galvoti, klausia dienraštis, jei jam sakoma, jog jo pensija bus sumažinta, o sveikatos apsauga pabrangs? Kaip jam reaguoti, jei jam teks daugiau dirbti, tačiau mažiau uždirbti tam, kad šalies įmonės išliktų konkurencingos ir uždirbtų pakankamai pelno, kad pritrauktų investuotojus? Vienintelė išeitis – išeiti į gatves. 100 tūkstančių žmonių trečiadienį būtent taip ir pasielgė Briuselyje“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA