Priešingu atveju, šį vakuumą suskubs užpildyti kiti. Europa turėtų nedviprasmiškai pasakyti, kad Ukraina, Baltarusija, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija gali tapti ES narėmis.
JAV žvilgsnis į ateitį
Iš karto po triuškinančio pralaimėjimo Kongreso rinkimuose Prezidentas B. Obama pasinėrė į pasaulinį turnė. Jis apsilankė Indijoje, Indonezijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje, o grįždamas sugebėjo užsukti į Lisaboną ir vienu šūvių nušauti du zuikius – sudalyvauti NATO viršūnių susitikime ir ES-JAV viršūnių susitikime.
Respublikonų partijos rėmėjai bado pirštais į europiečių “obamamanijos” susidūrimą su Prezidento atsukta nugara. Tačiau tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip spjūvis į veidą, iš tikrųjų gali tapti rimta paskata imtis atsakomybės už savo kieme esamą netvarką. Tvarūs sprendimai Balkanuose nebuvo įmanomi be JAV.
Akivaizdu, kad geriausias būdas minimizuoti konflikto galimybę Balkanuose, tai integruoti šį regioną į Europos Sąjungą. Ar panašus sprendimas įmanomas užšaldytų konfliktų sprendimui Padniestrėje ar Kalnų Karabache? Ar Europa galėtų atrasti būdų sudominti Baltarusiją tapti atviresne ir demokratiškesne? Ar galima išlaikyti Ukrainos piliečių euroentuziazmą sustiprinant narystės Europos Sąjungoje perspektyvą?
Užpildant vakuumą
Kuomet JAV užsienio politika krypsta į rytus nuo Europos, dėmesio pritrūksta ne tik Europos Sąjungai, bet ir jos kaimynėms – Ukrainai, Baltarusijai, Moldovai ir Pietų Kaukazo šalims. Tai nereiškia, kad JAV nesuinteresuota pastarųjų šalių demokratinėmis reformomis. Vis tik panašu, kad tų reformų įgyvendinimas ir skatinimas jau nebėra JAV pirminis interesas. Tuščia vieta ilgai laisva nebūna. Užtenka tik pažvelgti į žemėlapį tam, kad būtų galima suprasti šio regiono geopolitinę svarbą ir jame susikertančius interesus.
Aiškumo ir nuoseklumo formuojant galutinę ES viziją šiame regione. Ar šios šalys taps Europos Sąjungos narėmis? Taip ar ne? Kalbant apie tokią galimybę, reikia žvelgti toliau nei leidžia dabartinė Europos Sąjungos sąranga ar veikimo principai. Kalbant apie Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos, Armėnijos, Gruzijos ar Azerbaidžano narystę, reikia matyti ne ES 27, bet ES 35. Ne ES 2010 metais, bet ES 2030.
Tokioje Europos Sąjungoje turės veikti skirtingų pavarų integracijos sistema. Skirtingų pavarų integracija reikš, kad “norinčios ir galinčios” šalys turės teisę gilinti savo bendradarbiavimą tam tikrose srityse. Analogiška sistema jau dabar veikia sąsajoje su euru, panašią sistemą siekiama įdiegti bendroje saugumo ir gynybos politikoje. Ambicinga ES politika rytų Europos šalių atžvilgiu taptų stipriausia Europos pretenzija išlaikyti savo “kėdę” prie galingiausiųjų pasaulio valstybių stalo.