Pastaruosius 4,5 metų aš reguliariai lankausi Pietų Kaukazo regione, nes esu parlamentinės Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos delegacijos pirmininkas. Dažniausiai dalyvaudamas rinkimų stebėjimo misijoje, aš turėjau keletą progų bendrauti su kolegomis iš valstybinių parlamentų, vyriausybės nariais, nevyriausybinių organizacijų atstovais bei šių šalių piliečiais.
ES daro didžiulę klaidą, pakenkdama santykiams su Kaukazo valstybėmis, dėl supratingumo bei pastangų trūkumo, tampant šių šalių patarėja. Mes elgiamės su šiomis šalimis kaip su jaunesniaisiais broliais, kuriuos reikia auklėti, tačiau tai nėra tinkamas būdas sukurti tikrąją partnerystę.
Kiekvienai Pietų Kaukazo šaliai labiausiai rūpi ne teisinė reforma ar Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenės teisės, o valstybės saugumas. Tai yra sritis, kurioje Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija tikisi pagalbos iš išorės. Deja, mes nesugebame elgtis pakankamai ryžtingai ir griežtai. Be ES priežiūros misijos, mes daugiau niekuo nepadedame šioms šalims ieškoti jų problemų sprendimo. Rimčiausi ginklai, kuriuos turime, tai migloti pareiškimai, kuriais smerkiame konfliktus šiame regione.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ES nėra vienintelė, kurią domina šių regionų ateities vystymasis. Mūsų neryžtinga ir neapibrėžta politika suteikia galimybę Rusijai palaipsniui atgauti buvusias teritorijas. Iki šios dienos mes sugebėjome pasiūlyti šioms valstybėms tik žodžius, kritiką ir ekspertus, tuo tarpu Rusija siūlo saugumo aprūpinimą, ginklus, naftą ir dujas. Mes negalime ir neturėtume siūlyti to paties, privalome remti demokratiją, žmogaus teises bei žiniasklaidos laisvę. Tačiau tuo pačiu turėtume ir toliau remti reformas, vystymąsi bei didinti Europos domėjimąsi šiuo regionu. Galiausiai turime būti aktyvūs, sprendžiant dabartinius konfliktus.
ES ir Pietų Kaukazas:
Armėnija
ES santykiai su Armėnija remiasi 1999 m. ES ir Armėnijos partnerystės bei bendradarbiavimo sutartimi . Derybos dėl Asociacijos sutarties, apimančios ir gilią bei visapusišką laisvos prekybos zoną, pasibaigė 2013 m. liepos mėn. Tačiau 2013 m. rugsėjo mėn. Armėnijai išreiškus norą prisijungti prie Muitų sąjungos, kuriai priklauso Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas, Asociacijos sutartis, nesuderinama su naryste Muitų sąjungoje, nebus nei parafuota, nei pasirašyta. ES ir toliau tęs bendradarbiavimą su Armėnija visose srityse, suderinamose su šiuo Armėnijos pasirinkimu, o dėl naujojo ES ir Armėnijos vizų režimo supaprastinimo bei readmisijos buvo sutarta jau anksčiau.
Azerbaidžanas
Azerbaidžanas nuo 2004 m. įtrauktas į ES kaimynystės politiką, o 2007–2010 m. gavo 92 mln. eurų (beveik 318 mln. litų) iš ES, tuo tarpu 2011–2013 m. ši šalis gavo dar 122,5 mln. eurų (beveik 423 mln. litų). Be to, Azerbaidžanas gauna finansinės naudos iš regioninių ir tarpregioninių programų bei teminių programų, pavyzdžiui, Europos demokratijos ir žmogaus teisių instrumento. ES ir Azerbaidžanas šiuo metu derasi dėl Asociacijos sutarties, kuri ženkliai padidintų Azerbaidžano politinę asociaciją bei ekonominę integraciją į ES.
Gruzija
Santykiai tarp ES ir Gruzijos prasidėjo 1992 m., kai Gruzija atgavo nepriklausomybę, sugriuvus Sovietų Sąjungai. Dvišaliai santykiai dar labiau suintensyvėjo 2003 m., kai įvyko Rožių revoliucija, po kurios į valdžią atėjo Michailas Saakašvilis. 2007–2010 m. Gruzija gavo 120 mln. eurų (414 mln. litų), ši šalis taip pat gauna finansinės naudos iš regioninių ir tarpregioninių programų. ES taip pat skyrė 6 mln. eurų (daugiau nei 20 mln. litų) humanitarinę pagalbą, skirtą žmonėms, nukentėjusiems nuo 2008 m. konflikto tarp Pietų Osetijos ir Rusijos. 2013 m. spalio mėn. Gruzijoje buvo išrinktas naujasis prezidentas Georgijus Margvelašvilis, kuris pakeitė Michailą Saakašvilį.
Milanas Cabrnochas – parlamentinės delegacijos dėl Europos Sąjungos (ES) ir Armėnijos, ES ir Azerbaidžano, ES ir Gruzijos parlamentinio bendradarbiavimo komitetų pirmininkas.