Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
ES ateitis: Jungtinės Europos Valstijos ar Disneilendas turistams iš Kinijos?

ES ateitis: Jungtinės Europos Valstijos ar Disneilendas turistams iš Kinijos?

Labiausiai nuostabą keliantis dalykas dėl sunkumų, jau kurį laiką krečiančių Europos Sąjungą (ES), yra tai, kad nėra aišku, apie kokią krizę kalbama.

Aiškaus pavadinimo neturinti krizė

Štai keletas terminų, kuriais politiniame, žiniasklaidos bei akademiniame kontekste apibūdinama krizė: pasaulinė krizė, euro krizė, euro zonos krizė, valstybinių įsiskolinimų krizė, finansinė krizė, prekybinio disbalanso krizė, konkurencingumo krizė, periferijos įsiskolinimų krizė, Europos įsiskolinimų krizė, mokumo krizė, Graikijos, Kipro, Vokietijos krizė.

Vokiečių filosofas Jurgenas Habermas buvo pirmasis, panaudojęs išsamų terminą Europoje susidariusios situacijos apibūdinimui – „Europos Sąjungos krizė“. Susidūrėme su politine krize, kuriai įtakos turėjo ekonominė globalizacija, kuri, savo ruožtu, sukėlė politinę globalizaciją – tendenciją, kuri kur kas ryškiau jaučiama Europoje. Tai politinė krizė, kurią sukėlė konfliktas tarp ES tikslų dėl ateities modelio.

Kaip teigia J. Habermas, teigiamas tačiau netikėtas šalutinis krizės efektas – ekonominių motyvų gudrybė ar jų trūkumas, grąžinęs Europos ateities klausimą atgal į politinę darbotvarkę“ J. Habermo nuomone, dabartinė įtampa tarp didžiausią įtaką turinčių ES valstybių bei ginčai tarp Berlyno, Paryžiaus, Londono ir kitų Europos sostinių atspindi gilų konfliktą dėl ES tikslų. Pavojuje atsidūrė pats ES modelis, o ne kasdieninis krizės administravimas ar varganas dabartinės situacijos gelbėjimas.

Glaudesnė Europa, geresnė Europa, stipresnė Europa

Koks gi yra ES ateities modelis, kurio vadovaujasi ES lyderiai, intelektualai ir sprendimų priėmėjai? Kas yra Europa, kokia ji bus po 20–50 metų? Negalima pamiršti ir populiariosios glaudesnės Europos frazės, tačiau sudėtinga apibrėžti, ką gi reiškia glaudesnė Europa, kai nėra tiksliai žinoma, ką gi apima pati Europos sąvoka.

Pakapsčius giliau, paaiškėja, kad glaudesnė Europa reiškia daugybę dalykų labai dideliam žmonių skaičiui. Ar Europa turėtų tapti federacija ar viršvalstybine demokratija? Kalbame apie europeizaciją ar kelis kartus spartesnę tarpvyriausybinio tipo Europą? Jei taip vadinama federalistinė perspektyva taps dominuojančia, kokio tipo federacija tai bus: Jungtinės Europos Valstijos, Europos supervalstybė ar valstybių federacija? Ar ES reiškia 28 valstybes nares, ar tik euro zoną? Mūsų nuomone, politinės sąjungos raginimai skirti labiau euro zonai, o ne visai ES. Žiniasklaidoje minimos dar niūresnės perspektyvos, jog ES gali tapti Disneilendu turistams iš Kinijos.

Euroskepticizmo suvienyti

ES ateities modelis – tai ne tik mažos ekspertų grupelės galvos skausmas, šis klausimas turi milžinišką simbolinę reikšmę. Ar Europos vizija įkvepia ES gyventojų atsidavimą Europos idėjai, kurios ateities vizija braška?

Statistika šiuo klausimu liūdna. Stebimas ryškus tikėjimo ES mažėjimas Ispanijoje, Vokietijoje ir Italijoje, kurios istoriškai vertinamos kaip proeuropietiškos. Ryškiausias tikėjimo ES sumažėjimas užfiksuotas Ispanijoje, kur 72 proc. respondentų linkę nepasitikėti ir tik 20 proc. linkę pasitikėti ES. 43 proc. visų ES gyventojų vadina save euroskeptikais, o 40 proc. – eurooptimistais, tuo tarpu 17 proc. neturi šiuo klausimu aiškios nuomonės.

Antieuropietiškos Europos kovos

Kodėl šios tendencijos ES yra svarbesnės nei kitoms geografinėms teritorijoms? Kaip pasakė vienas lenkų filosofas, Europa – tai suvokimas, o ne geografija. Šis suvokimas turi būti sukurtas, juo turi būti pasidalinta bei jis turi būti išsaugotas bendraujant. Mes visi puikiai žinome, kad bendravimui labai svarbus pasitikėjimas. Antra, Europos projektas atsidūręs tokiame dideliame pavojuje dėl to, kad susiduriama su renacionalizacijos galimybe ar bent jau galimybės iliuzija.

ES yra postnacionalinė realybė, ji turi būti kuriama ir atkuriama, o dėl pasitikėjimo turi būti nuolat kovojama. Krizė atskleidė šį norą žengti žingsnį atgal.

Pabaigai verta paminėti, kad euroskepticizmas nėra toks jau blogas, jis atskleidžia susidomėjimą, baimes, susirūpinimą ir netgi atsidavimą.

Dr. Alina Bargaoanu – Bukarešto nacionalinio politikos mokslų ir viešojo administravimo universiteto (Rumunija) rektorė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA