Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
ES 2020 strategija pasėjo abejones, bet Lietuvai ji naudinga

ES 2020 strategija pasėjo abejones, bet Lietuvai ji naudinga

Jau priimta ES strategija, kurioje dešimčiai metų į priekį brėžiamos Bendrijos ekonomikos gairės, nustatomi, idėjiniai vystymosi prioritetai ir būdai jiems pasiekti. Dar šį pavasarį dokumentą turėtų patvirtinti Europos Vadovų Taryba, tuomet strategija taps ES valstybių teisės dalimi ir „beliks“ ją įgyvendinti praktikoje. Akivaizdu, kad čia laukia didžiausias iššūkis ir Europos Sąjungai bendrai, ir šalių narių vyriausybėms.

Nebuvo valios pirmai strategijai

Daugiausiai skepticizmo ES 2020 strategijos atžvilgiu kelia nesėkminga patirtis bandant įgyvendinti Lisabonos strategiją. Politikai, matę šią nesėkmę, teigia, kad strategija žlugo, nes nebuvo nei politinių, nei finansinių instrumentų jai užtikrinti. Buvo pasikliauta  valstybių narių gera valia, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, taip pat būta nedaug.

Todėl šiandien skelbiant naująją strategiją girdime daug kritiškų balsų ir raginimų numatyti kontrolės, paskatų ir nuobaudų mechanizmus ES valstybėms narėms. Mano nuomone, prievarta sekti ES 2020 strategijos gairėmis neprivers.

Atskiroms valstybėms pirmiausia turi būti naudinga stengtis įgyvendinti ES 2020 nuostatas.  Todėl laikausi nuomonės, kad ES naudodamasi savo finansų institucijas - Europos Investicijų ir Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros bankus turėtų skatinti ir reguliuoti, kad atskirų šalių įgyvendinami projektai atitiktų bendrą strategiją.

Stinga konkretumo

Abejonių daugiausiai kelia strategijos socialinis aspektas. Mano nuomone, čia stinga konkretumo – kaip bus sprendžiamos nedarbo problemos, socialinės apsaugos plėtros, visuomenės senėjimo klausimai.

Ši sritis strategijoje labiau panaši į dar vieną problemų konstatavimą, o ne į konkrečių instrumentų rinkinį joms spręsti. Pasigendu saugiklių ES mastu, užtikrinant, kad žmonių socialinės garantijos nemažėtų, neramu, kad įvardijamas lankstumas nustatant pensijinį amžių nereikštų tik to, kad į pensiją išeisime vis senesni.

Lietuvai ES 2020 tinka

Ką Lietuvai reiškia šis dokumentas? Ar jis atitinka mūsų valstybės viziją, strategiją, nacionalinius interesus ir žmonių lūkesčius gyventi taip, kaip gyvena Vakarų europiečiai? Labiau taip, negu ne. Žvelgiant vien tik per Lietuvos interesų prizmę ir padėjus į šalį bendruosius europinius interesus, „idealistinis“ ES 2020 dokumentas vis vien atitinka Lietuvos siekius.

Imkime Lietuvos energetikos padėtį. Kartu su kitomis Baltijos valstybėmis esame izoliuoti nuo ES energetikos infrastruktūros, dėl to vis dar „braška“ ir mūsų nacionalinis saugumas. Strategijoje yra atspindėtas pastaraisiais metais žymiai išaugęs ES dėmesys energetikai, o Baltijos šalių energetikos infrastruktūros jungčių statyba įvardijama tarp Bendrijos prioritetinių energetikos uždavinių.

Ką reiškia Lietuvai ES orientacija į atsinaujinančius energijos šaltinius? Tai reiškia, kad finansiškai remiant ES turime galimybę susikurti techninę bazę žaliajai energetikai plėtoti. Žvelgiant į niūrią apsirūpinimo nafta ir ypač gamtinėmis dujomis realybę, alternatyvioji energetika ateityje gali sudaryti solidžią dalį mūsų suvartojamos energijos.

Ir ES 2020 strategijoje, ir ją lydinčioje Europos Parlamento rezoliucijoje akcentuojama pagalba ir skatinimas mažoms bei vidutinėms įmonėms. Akivaizdu, kad ši kryptis visiškai atitinka mūsų interesus - bendros europinės iniciatyvos supaprastini įmonių steigimą ir administravimą, užsitikrinti finansavimą, daro spaudimą ir tiesiogiai įpareigoja pasitempti ir mūsiškei valdžiai.

Namų darbai Lietuvai

Vienas pagrindinių ES 2020 akcentų yra Bendrijos konkurencinio pranašumo ir tvaraus augimo kūrimas per mokslo, technologijų ir inovacijų skatinimą. Šiuo metu ES stipriai atsilieka nuo JAV ir netgi nuo didžiųjų IT korporacijų pagal investicijas į tyrimus, todėl raginama 3 proc. valstybių narių BVP skirti moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai.

Tačiau džiaugtis neužtenka. Ar mums tai ne per didelė našta, ar techninis lėšų perskirstymas neįvertinus potencialo šioje srityje atneštų laukiamą rezultatą? Greičiausiai ne, tačiau šias nuostatas Vyriausybė turėtų priimti kaip signalą įvertinti mūsų mokslo sektoriaus pajėgumus ir numatyti kaip galimą efektyvesnį investicijų panaudojimą ir jų pritraukimą.

Kitaip tariant, ES 2020 mums užduoda namų darbus paruošti savo mokslo sektorių tapti Bendrijos technologijų ir inovacijų sektoriaus dalimi. Mano nuomone, čia slypi labai didelės perspektyvos, nes mes tradiciškai turime santykinai didelę patirtį ir tam tikrą bazę technikos mokslo srityje, todėl turime spėti įsilieti į bendrą ES mokslo sistemą - kitos tokios galimybės gali ir nebūti.

Svarbios aplinkybės

Apibendrinant, galima sakyti, kad rengiant ES 2020 buvo pasimokyta iš Lisabonos strategijos nesėkmių, atsirado daugiau konkretumo, numatyta instrumentų tikslams siekti. Vis tik, ar Europa įgyvendins „šviesius“ alternatyviosios energetikos, „žalios“ inovacijų ekonomikos, aukštos kvalifikacijos užimtumo ir tvaraus augimo tikslus, nemažai priklausys ir nuo pasaulinių ekonomikos tendencijų, žaliavų kainų ir iš dalies nuo santykių su dažnai demokratinių vertybių nepripažįstančiomis, tačiau naftos ir dujų išteklius valdančiomis šalimis.

Lietuvai ir kitoms mažosioms ES šalims strategija yra galimybė sumažinti energetinę priklausomybę, padidinti nacionalinį saugumą, ekonomikos ir mokslo potencialą tam, kad galėtume užtikrinti aukštesnį mūsų žmonių pragyvenimo lygį, todėl turėtume būti aktyvūs ir iniciatyvūs jos šalininkai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA