Kaip rodo neseniai Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostat“ pateikti duomenys, euro zona atsigauna po nuosmukio. 17 euro bloko šalių narių bendras BVP per antrąjį metų ketvirtį išaugo 0,3 proc. lyginant su antruoju praėjusių metų ketvirčiu. Taip pat galima stebėti kai kuriuos ankstyvuosius teigiamo verslo klimato indikatorius. Ar jau galima džiūgauti? Ar jau įveikėme krizę?

Galiu pasakyti, kad teigiami skaičiai iš tiesų laidžia atsikvėpti. Tai tikrai netikėta, bet džiugu – Vokietijos ir Prancūzijos rodikliai ypač geri. Portugalija taip pat pasiekė labai šaunių rezultatų antrąjį pusmetį. Tačiau džiūgauti, sėdėti sudėjus rankas ir ilsėtis dar tikrai per anksti. Vis dar laukia daug problemų, kurias reikės išspręsti kitais metais.

Nors Prancūzija buvo laikoma problemine, jos ekonomika netikėtai pasirodė stipria. Ar tai atsitiktinumas, ar ilgalaikis gerėjimas?

Vienas iš dalykų, kurie atliko svarbų vaidmenį Prancūzijoje, - verslo mokesčių reforma, padėjusi sustiprinti šalies konkurencingumą. Tačiau to nepakanka tam, kad Prancūzijos verslas vėl taptų konkurencingas. Konsolidacijos priemonių sulėtinimas taip pat prisidėjo prie situacijos pagerėjimo. Tačiau vis dar lieka esminių probleminių klausimų, kuriuos Prancūzija privalo išspręsti, ypač kalbant apie pensijų reformą.

Ateinančiais metais iš euro zonos ekonomikos tikimasi 1,2 proc. augimo, kaip prognozuoja Europos Komisija (EK). Ar to pakaks sumažinti nedarbo lygį Pietų Europoje?

Ne, to nepakaks. Augimo skaičiai visoje Europos Sąjungoje (ES) vis dar per maži, kad pasuktų situaciją darbo rinkoje teisinga kryptimi. Nedarbo lygis vis dar išliks aukštas Pietų Europos šalyse ir ateinančiais metais. Reikės daugiau laiko, kad pamatytume pagerėjimą šioje srityje.

Ar Vokietija vis dar išlieka euro zonos augimo varikliu ir ar tokia išliks ir toliau?

Vokietija demonstruoja aukščiausius augimo rodiklius euro zonoje, tačiau augimas šioje šalyje per mažas, kad galėtų tempti ir kitas šalis. Tam, kad būtų išlygintas euro zonos disbalansas, nominalusis Vokietijos BVP augimas – BVP augimas ir infliacija – turėtų siekti 5 proc. Iš tiesų reikia daug daugiau, nei yra dabar tam, kad pasiektume tokių rezultatų.

Ką reikėtų padaryti, kad trapus euro zonos augimo stiebas augtų ir toliau?

Valstybinės investicijos ypatingai svarbios Vokietijai, turinčiai žemiausias valstybinių investicijų kvotas ES. Kaip bebūtų keista, valstybėje, kur skolinimasis kainuoja nedaug, investicijų lygis išlieka tikrai žemas. Vokietijoje ypatingai jaučiamas viešosios infrastruktūros trūkumas. Kai kur, pavyzdžiui, Rūro regione akivaizdus investicijų į viešąjį sektorių trūkumas.

Kartu reikėtų tęsti ir struktūrines reformas. Jos apima valstybei būdingas struktūrines reformas, kurios ir toliau išlieka svarbios tiek Pietų Europoje, tiek galbūt ir Vokietijoje kaip ir bendros visą euro zoną apimančios reformos.

Ar yra bent kiek vilties euro zonos silpniausiai grandžiai – Graikijai – kurios ekonomika vis dar traukiasi?

BVP lygis ne toks prastas kaip buvo tikėtasi. Tačiau, manau, Jus domina, ar tai tik statistinis netikslumas ar vis dėlto vilties šviesa. Aš vis dar skeptiškai nusiteikęs, todėl nesu linkęs to vadinti apčiuopiamu pagerėjimu ar lūžio tašku. Graikijos ekonomika susitraukė 4 proc. Turės praeiti dar nemažai laiko, kol pagaliau pajausime tikrąjį pagėrėjimą.

Guntramas Wolffas vadovauja Briuselyje įsikūrusiai mokslininkų grupei „Bruegel“. G. Wolffas – Europos ekonominio vystymosi ekspertas. Jis dirbo Vokietijos centriniame banke bei buvo Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o patarėjų ekonomikos klausimais komandos narys. G. Wolffas taip pat dėsto universitetuose.