Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (2)
Nerijus Mačiulis

Ekonomistas N. Mačiulis pasidalijo optimistinėmis prognozėmis

„Swedbank“ nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozių – šiemet ir 2015 metais šalies BVP augs 4 proc., o 2015 metais jis paspartės iki 4,5 procento. Teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui turės atsigaunanti Europos ekonomika bei stiprėsianti vidaus paklausa – gyventojų vartojimas ir įmonių investicijos. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad tikimybė, jog Lietuva nebus pakviesta prisijungti prie euro zonos yra maža, o 2015 metais litus pakeis eurai.

Prognozuojama, kad euro zonos ir JAV ekonomikų augimas 2014 ir 2015 metais paspartės, o didesnės rizikos šaltiniu, priešingai nei pastaraisiais metais, tampa iki šiol sparčiai augusios besivystančios rinkos. „Swedbank“ ekonomistai mano, kad neigiamo scenarijaus – daug lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo – tikimybė sumažėjo ir siekia 15 procentų.

„Indiją ir Braziliją kamuoja dideli einamosios sąskaitos ir biudžeto deficitai; kaip ir Rusija jos yra praradusios investuotojų pasitikėjimą, šias šalis palieka užsienio kapitalas, valiutos nuvertėja ir auga infliacija. Dėl to jose yra padidėjusi socialinių neramumų tikimybė. Kinijos ekonomikos augimas ne tik lėtėja, bet ir tampa grįstas ne spartaus kreditavimo augimu skatinamomis investicijomis, o vidaus vartojimu. Ši transformacija nebus lengva“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

N. Mačiulio nuomone, euro zonos ekonomika šių metų pradžioje jau pasiekė dugną, tačiau labiau apčiuopiamo jos augimo artimiausiais metais tikėtis dar nereikėtų – prognozuojama, kad BVP augimas nesieks 2 procentų.

„Euro zonos atsigavimą skatins gerėjantys gyventojų ir įmonių lūkesčiai bei finansinė padėtis, lemsianti didesnį vartojimą ir investicijas. Svarbu ir tai, jog blogiausias fiskalinės konsolidacijos – valstybių išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo – laikotarpis jau yra praeityje, o skatinanti pinigų politika bus taikoma dar beveik dvejus metus“, – sako „Swedbank“ ekonomistas.

„Swedbank“ prognozuoja, kad Europos centrinis bankas (ECB) bazines palūkanas pradės didinti tik 2015 metų viduryje.

Didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikos augimui turės nebe eksportas

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika toliau nuosekliai augo – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė 3,6 proc. (arba 4,2 proc. įvertinus darbo dienų skaičiaus ir sezono įtaką). Dėl lėčiau augančios apdirbamosios gamybos ir eksporto šalies ūkio augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo šiek tiek lėtesnis, tačiau kartu buvo pastebimi vidaus paklausos stiprėjimo ženklai. Materialinių investicijų augimas antrąjį šių metų ketvirtį paspartėjo iki 12,1 proc. ir sudarė 13,8 proc. BVP – reikšmingai daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Pagrindinis investicijų augimo veiksnys buvo investicijos į įrengimus ir mašinas, kurios buvo net 17 proc. didesnės nei prieš metus. Tai itin teigiama tendencija, rodanti gerėjančius įmonių lūkesčius ir lemsianti didesnį ekonomikos augimo potencialą.

„Swedbank“ prognozuoja, kad šis augimo veiksnių pasikeitimas tęsis ir antrąjį šių metų pusmetį bei ateinančiais metais: eksporto augimas toliau lėtės, o vidaus paklausos – investicijų ir gyventojų vartojimo – augimas paspartės. „Šie ir ateinantys metai bus tie, kuomet jau didelė gyventojų dalis pradės jausti atstatyto šalies konkurencingumo ir augančios ekonomikos naudą,“ – teigia N. Mačiulis.

Prognozuojama, kad 2015 metais nedarbas sumažės iki 8,5 procento. Dėl augančio užimtumo ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo bei didesnio minimalaus mėnesinio atlyginimo stiprėja vidutinio darbo užmokesčio augimo tendencijos – po 4,5 proc. sieksiančio augimo šiemet, 2014 ir 2015 m. atlyginimai turėtų padidėti atitinkamai 4,8 ir 6 procentais. „Didėjantis užimtumas ir atlyginimai, šiek tiek mažesni mokesčiai, mažėjanti infliacija bei gerėjantys gyventojų lūkesčiai rodo didėsiantį vidaus vartojimą. Yra visos prielaidos ir spartesniam investicijų augimui. Užsienio prekyba ir šiemet išliks subalansuota, atlyginimai augs panašiu tempu kaip darbo našumas, o biudžeto deficitas 2015 metais nebesieks 1 proc. BVP – nerimo ir neapibrėžtumo dėl šalies viduje vykstančių procesų yra nedaug“, – teigiamai Lietuvos ekonominę būklę vertina N. Mačiulis.

Metas ruoštis euro įvedimui ir didint reformų tempą

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas šiemet turėtų sumažėti iki 2,7 proc. BVP. Todėl labiausiai tikėtina, jog Lietuva kitų metų pavasarį, kuomet Europos Komisija ir ECB vertins Lietuvos konvergenciją, tenkins visus Mastrichto kriterijus ir 2015 metais galės įsivesti eurą. Šiek tiek neapibrėžtumo išlieka – kainos vis dar gali šoktelti dėl, pavyzdžiui, naftos tiekimo sutrikimo iš Artimųjų Rytų arba brangesnių maisto produktų dėl stichinių nelaimių – tačiau tokio scenarijaus tikimybė yra pakankamai maža.

N. Mačiulio teigimu, didžiausia rizika susijusi su euro įsivedimu yra politinė – siūlymai šiuo klausimu surengti referendumą dar gali pasikartoti, ypač įsibėgėjant šalies prezidento rinkimų kampanijai. Naujausio „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, šiuo metu 41 proc. šalies gyventojų pritaria, o 55 proc. nepritaria euro įvedimui. „Swedbank“ ekonomisto nuomone, šis santykis galėtų pasikeisti, jei Lietuvos bankas ar Vyriausybė aktyviai informuotų apie euro naudą visiems gyventojams ir paneigtų daugumą vyraujančių mitų, didinančių skepticizmą euro atžvilgiu.

„Taip pat išlieka rizika, kad tvirtinant 2014 metų biudžetą išlaidų didinimas bus netvarus, o papildomos mokesčių lengvatos sumažins biudžeto pajamas. Tokį nukrypimą nuo fiskalinės drausmės kelio Europos Komisija įvertintų neigiamai, net nepaisydama sumažėjusio 2013 metų biudžeto deficito. Tačiau ir tokio įvykio rizika yra gana maža – iki šiol Vyriausybė rodė nesvyruojantį įsipareigojimą laikytis Fiskalinės drausmės įstatymo ir toliau siekti subalansuotų valstybės finansų. Todėl, tikėtina, atskirų politikų bei politinių partijų netvarioms iniciatyvoms bus atsispirta. Taigi yra didelė tikimybė, kad 2015 metų pradžioje jau visose trijose Baltijos valstybėse gyventojai ir įmonės, kaip ir kitose šešiolikoje euro zonos valstybių, atsiskaitinės bendra valiuta“, – prognozuoja „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vis tik ekonomistas atkreipia dėmesį, kad šalies konkurencingumą didinančioms reformoms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. „Aklavietėje atsidūrusi valstybės valdomų įmonių reforma, nemažėjanti šešėlinė ekonomika, kuri gali dar išaugti kitų metų pradžioje padidinus akcizus, dažnai neefektyvios ir kartais perteklinės institucijos, ypač aukštojo mokslo srityje, taip pat darbo vietų kūrimą slopinantis darbo kodeksas – visų šių problemų sprendimas negali būti atidėliojamas ateičiai,“ – problemines sritis vardina N. Mačiulis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA