Jūs klausiate, ar ES gali kreiptis į Kiniją, kad ši šalis ant savo pečių paimtų Europos valstybinės skolos naštą? Tai geras klausimas ir aš pateiksiu bent tris priežastis, kodėl.
Taigi, kalbant apie privačias investicijas, per pastaruosius penkerius metus įplaukos iš Kinijos kapitalo į ES staigiai išaugo. Mes žinome, kad Kinija išpirko Graikijos Pirėjo uostą, dalį „Klabmed“ tinklo ir kitas Senojo pasaulio įmones. Tai pirma.
Antroji priežastis susijusi tiesiogiai: stipraus kreditoriaus atsiradimas leidžia kai kurioms ES šalims sumažinti palūkanų normas ilgalaikėje perspektyvoje.
Ir žinoma, Kinija turi visas priemones tam, kad galėtų išpirkti didžiąją dali Europos valstybinių skolų. Ši šalis turi dideles valiutų atsargas – daugiau nei tris trilijonus dolerių, o tai prilygsta Vokietijos BVP rodikliui.
Pakartosiu: Kinijai niekas netrukdo išpirkti dalį ES skolų.
Tiesa, savo ruožtu daugelis ES šalių to nenori. Jos supranta, kad pirmiausia Kiniją domina stiprių ekonomikų su gerais reitingais skolos – Vokietijos, Didžiosios Britanijos, o tai niekaip nesusiję su šalimis, kurioms to iš tiesų reikia, - Portugalija, Graikija.
Ne ką mažiau gąsdina perspektyva patekti į priklausomybę nuo šios milžiniškos šalies.
Šiandien Briuselio ir Pekino dialoge – mažiausiai trys skausmingos temos.
Tai – juanio keitimo kursas, kuris veikia prieš Europos gamintojų ir tiekėjų interesus.
Tai – auganti Kinijos įtaka Afrikoje (prancūzų buvimas Malyje – tai savotiška atsvara).
Trečioji problema – Kinijos protekcionizmas, dempingas, viskas, kas užgauna Europos kompanijos interesus.