Kaip pasiekti, kad visi galintieji dirbti gautų darbą? Kaip pasiekti, kad visi tobulintų ir atnaujintų dabar ir vėliau svarbius profesinius įgūdžius? Kaip užtikrinti, kad darbo rinkos veiktų geriau? Ir kaip sukurti naujų kokybiškų ir tvarių darbo vietų?
Tai pagrindiniai mūsų „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės“ klausimai. Kartu su valstybėmis narėmis, darbuotojų ir darbdavių atstovais siūlome konkrečius veiksmus keturiose pagrindinėse srityse.
Manome, kad darbo rinkos galėtų funkcionuotų sklandžiau: pats laikas užtikrinti, kad geriau veiktų darbo sutartys; tobulintina bedarbių pašalpų, labiausiai stokojančiųjų individualaus rėmimo tvarka, plėstinos mokymosi visą gyvenimą galimybės. Mes taip pat siūlome plačiau naudoti neterminuotas sutartis, kad mažėtų darbo rinkos segmentacija (kartu dirbantys žmonės turėtų vienodesnes sutartis); o įmonės reikiamą lankstumą pasiektų ilgindamos bandomąjį laikotarpį.
Netrukus daugelyje darbo vietų prireiks aukštesnės kvalifikacijos negu dabar. Todėl švietimo ir mokymo sistemos turi sudaryti sąlygas įgyti darbo rinkoje reikalingų žinių, įgūdžių ir juos tobulinti. Mes kuriame „ES įgūdžių panoramą“, kad galėtume geriau prognozuoti, kokių įgūdžių reikės ateityje, ir užtikrinti, kad žmonės turėtų tinkamus įvairių įgūdžių derinius (pvz., turėtų informacinių ir ryšių technologijų žinių, būtų verslūs ir mokėtų kalbų) ir tokiu būdu lengviau prisitaikytų ir rastų darbą. Taigi reikia geriau susieti darbą ir švietimą.
Todėl turime gerinti švietimo ir profesinio mokymo kokybę ir užtikrinti didesnį jų pasirinkimą. Dabar studentams dažnai sunku gauti informacijos ir pagal ją rinktis studijų vietą. Todėl kuriame įvairiapusę universitetų vertinimo sistemą, kuri padės lengviau atsirinkti.
Trečia, kad būtų sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų, reikia tobulinti įstatymus, kurie daro poveikį darbo vietos kokybei ir darbo sąlygoms. Jų nuostatos turi būti veiksmingesnės, suprantamesnės, taikomos tiek darbuotojams, tiek įmonėms; jos turi mažinti biurokratizmą ir atitikti naujas darbo laiko organizavimo ir technologijų realijas. Pasiūlysime iš dalies keisti darbo laiko direktyvą ir darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimą.
Kuriant darbo vietas skatinamas ekonomikos augimas, tačiau potencialūs darbo vietų kūrėjai ir toliau susiduria su aibe kliūčių. Turi gerėti pamatinės darbo vietų kūrimo sąlygos, ypač sektoriuose, kuri kinta sparčiai ir priklauso nuo tyrimų ir taikomosios plėtros; turi mažėti administracinė našta, darbo apmokestinimas, o verslininkai turėtų sulaukti paramos. Iš neseniai sukurtos mikrofinansų priemonės per 8 metus įmonėms kurti bus išduota iki 45 000 paskolų. Europos socialinis fondas investuoja apie 10 mlrd. eurų per metus pagal šalių pasirinktus prioritetus, kad padėtų žmonėms įsidarbinti ar gerinti karjeros perspektyvas. 1 mlrd. eurų skiriama „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“ stipendijoms studijuoti ar mokytis profesijos svetur.
2010 m. vasarą Europos šalių vadovai patvirtino pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją artimiausiems 10 metų – „Europą 2020“, kur įtvirtinti pagrindinių sričių (veiksmingo išteklių naudojimo, inovacijų ir kt.) tiksliniai rodikliai. Užimtumo srityje užsibrėžta iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumą, švietimo – sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, kad jų būtų mažiau negu 10 proc., ir pasiekti, kad aukštosiose mokyklose ar lygiavertėse profesinėse mokyklose studijuotų 40 proc. jaunimo.
Rugsėjį priimtą švietimo ir mokymo modernizavimo iniciatyvą „Judus jaunimas“ dabar papildo „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“. Krizės pasekmes pajuto didelė jaunimo dalis – patekti į darbo rinką vis sunkiau. Kad užvėrę švietimo įstaigų duris jaunuoliai turėtų daugiau galimybių įsidarbinti pirmą kartą, užimtumo ir švietimo politikos sritys turėtų būti formuojamos kartu. To ir sieksime.